Teminių kaimų projekto dalyviai surengė mokomąją rudeninę kelionę po projekte dalyvaujančius Zarasų rajono kaimus – Didžiadvarį, Antalieptę ir Vajasiškį. Kelionės tikslas – parodyti, ką kiekvienas šių kaimų turi geriausia, ką galima turistui pasiūlyti, mokytis ir įgyti įgūdžių klientų aptarnavimo, edukacinių programų organizavimo ir kitose srityse.

Mokomoji kelionė prasidėjo Dusetose. Pirmiausia aplankėme šio miestelio pasididžiavimą – Dusetų dailės galeriją ir šalia jos, ant Sartų ežero kranto esantį skulptūrų parką, kuris kasmet papildomas vis naujomis, originaliomis menininkų skulptūromis. Projekto dalyvė Aušra Krištapavičienė papasakojo, kad kitame ežero krante kadaise buvo Lietuvos didikų Pliaterių dvaras, kuriame Emilija Pliaterytė 1831 m. paskelbė sukilimo pradžią.

 Gairinami šalto rudens vėjo, keleiviai patraukė į Dusetų žirgyną, kuriame pasigrožėjo įvairių veislių žirgais. Kadangi diena buvo darganota, visi apsidžiaugė, kai A. Krištapavičienė pakvietė į savo sodybą Didžiadvario kaime. Čia šeimininkė augina prieskonines žoles, vaistažoles, kartu su vyru turi daug įdomių idėjų, kurias ateityje žada įgyvendinti. Projekto dalyviai buvo užimti įdomiomis veiklomis.

 Labiausiai visiems patiko kimšti kvapnių vaistažolių pagalvėles. Aušra Krištapavičienė, jau daug metų besidominti aromaterapija, liudijo, kad uoslė yra labai svarbi žmogaus juslė, o tinkamai parinkti kvapai daro stebuklus.

Iš Didžiadvario visi patraukė į Zarasų rajono miestelį  Antalieptę. Kadangi jos pavadinime ir miestelio herbe pavaizduotas lieptas, o Antalieptė dar žinoma kaip gerų šeimininkių, kepėjų kraštas, ši vietovė projekte dalyvauja kaip Lieptų ir lieptainių kaimas. Antalieptėje svečiai buvo priimti labai svetingai. Visiems buvo išdalyti stilizuoti miestelio žemėlapiai, kuriuose galima buvo priskaičiuoti net septynis lieptus.

Antalieptę pristatė gausus būrys vietos bendruomenės atstovų, kurie pasitiko vis prie kito liepto, skirtingu pavadinimu ir su savo istorija. Aplankę net tris medžio drožėjus, pasivaikščiojome vaizdingu Šavašos pažintiniu taku su svaiginančio aukščio Šavašos upės slėniais, pagonybės laikus menančiu Lūžų akmeniu su dubeniu, o pusiaukelėje buvome pavaišinti nuostabaus skonio blynais ir gilių kava.

 Perėję užrištomis akimis per beždžionių tiltą Antalieptėje, buvome priimti vietos bendruomenės namuose, kur patys formavome ir kepėme lieptainius – liepto formos sausainius. Taip, kaip kiekvienas mokėjome, kaip įsivaizdavome. Pabaigoje prisipirkę vietos senolių turgelyje parduodamų sūrių, daržovių, kitų gėrybių ir aplankę vienintelę Lietuvoje kalnų tipo hidroelektrinę, pasukome link Vajasiškio.

Vajasiškį – nedidelį kaimelį šalia Baibių, vos septyni kilometrai nuo tranzitinio kelio Varšuva–Sankt Peterburgas, einančio per Uteną, Zarasus ir toliau kertančio Lietuvos–Latvijos sieną Daugpilio link, pasiekėme jau temstant. Nors Vajasiškyje nėra nė dešimties trobų, tačiau šis kaimelis pritraukia žmones iš aplinkinių gyvenviečių. Jie sudaro labai aktyvią Vajasiškio kaimo bendruomenę. Kaip sakė mus pasitikusi bendruomenės pirmininkė Genovaitė Sarokina, šioje vietoje gali pajausti dvasios atgaivą. Iš dalies šią atmosferą kuria Šv. Jono Krikštytojo bažnyčia, šalia esanti varpinė.

Bet dar labiau – šilti, bendruomeniški ir darbštūs žmonės. Vajasiškio bendruomenė savo jėgomis ir šarvojimo salę įsirengė, ir Bendruomenės namus susitvarkė. Įėję pro šių namų duris, patekome lyg į kitą pasaulį – kitą laikotarpį, senovę. Tamsoje, prie žibalinių lempų, sėdėjo ir verpė, mezgė, siūlus vyniojo, virves vijo, lopšį supo, senovines giesmes, vadinamąsias „kantičkas“, giedojo. Visa tai buvo labai netikėta ir sukėlė daug teigiamų emocijų. Jas dar labiau sustiprino užgrojusi liaudies muzika, liaudiški šokiai, kuriuos patys šokome, ir pilnas vaišių stalas.

 Lietuvoje svetingumas ir vaišingumas yra sinonimai. Taip linksmai pabuvus, net nesinorėjo važiuoti namo. Bet už lango jau buvo beveik naktis, tad reikėjo skirstytis. Važiuodami galvojome, kad tokią kelionę norėtume kada nors vėl pakartoti, ir mintyse linkėjome visuose trijuose kaimuose mus priėmusiems žmonėms sėkmės.

Joana GOŠTAUTAITĖ