Mergina savo karjerą Lietuvoje pradėjo nuo rusų estrados žvaigždžių apšildymo, tačiau įgavusi nemažai patirties, ji jau planuoja rengti savo koncertus ir tikisi savo gerbėjų palaikymo. Artimiausias merginos koncertas įvyks vasario 3 dieną Vilniaus klube “Seacret”.
Kalbėjomės su Veronika apie jos pasiekimus, svajones bei patirtį bendraujant su superžvaigždėmis.

Atvažiavai į Lietuvą iš Baltarusijos, kurią Vakaruose vadina diktatūrine šalimi. Ką tu gali pasakyti šiuo klausimu?

Tarpvalstybinius santykius sudėtingais gali pavadinti tik tie, kurie juos tokiais daro. Pagrindinė masė arba, paprastai tariant, daugelis paprastų žmonių bendrauja be jokių barjerų. Mano manymu, tie, kurie nemato kitos Baltarusijos pusės, yra akli. Aš gerbiu savo tautą ir esu už demokratinius judėjimus.

Nepagalvokite, kad esu dabartinės valdžios opozicijoje, tai politikų reikalas, kurie, deja, nevisada atlieka savo darbą tinkamai, dažnai būna nenuoširdūs. Aš visada buvau už demokratiją, bet, matyt, daugumai dar to nereikia. Yra viena gera patarlė: „kiekviena tauta gauna tokią valdžią, kokia yra pati“. Vadinasi, dar nėra tokios masės, kuriai būtų reikalinga tokia valdžia.

Todėl aš mūsų valdžią priimu kaip kažką savaime suprantamo, kaip mano tautos pasirinkimą, tačiau kaip demokratė aš turiu teisę į savo nuomonę. Taigi, pažiūrėkite į mane ir įžvelkite kitą Baltarusijos pusę. Aš esu įsitikinusi, kad A. Lukašenko irgi turi savo kitą pusę, kuri dar nėra atrasta.

Kaip atsidūrei Lietuvoje ir kaip pradėjai čia savo muzikinę karjerą?

Į Lietuvą mane atpūtė palankūs vėjai prieš penkerius metus. Manau, kiekvienas atlikėjas nori būti pripažintas ne tik savo šalyje. Lietuva man yra labai artima, ne vien geografiškai, bet ir dvasiškai. Pagalvojau – o kodėl gi neišbandžius savo jėgų būtent čia?

Dainininkės karjera Lietuvoje prasidėjo nuo pažinties su „Makro“ koncertais, kurie įžvelgė manyje didelį potencialą, juk Lietuvoje koncertuoja daug rusų atlikėjų ir jiems apšildyti reikia rusiškų dainų.

Kokius skirtumus pastebi tarp Baltarusijos ir Lietuvos publikos?

Pastebėjau, kad nesvarbu, kaip lietuviai vertina savo žvaigždes, jie vis tiek jomis domisi ir eina į jų koncertus, skaito apie jas, žiūri per televizorių laidas su tomis žvaigždėmis. Baltarusijoje viskas atvirkščiai – jeigu atlikėjas kaip nors skandalingai pasižymi – jo niekas neklausys ir nerems. O štai Lietuvoje skandalais garsėjantis Egidijus Dragūnas bene vienintelis surenka net 5 tūkst. gerbėjų per koncertus.

Apšildyti publiką – nėra lengvas darbas. Ar yra tekę nusivilti išėjus į sceną?

Būna ir taip, juk negali įtikti ir patikti visiems. Būna, kad išeini į sceną ir jauti, kad žmonės laukia ne tavęs, o kada gi pasirodys superžvaigždė.
Tačiau dažniau jaučiu teigiamą energetiką, kai publika sutinka šiltai. Ypač mėgstu Klaipėdos ir Šiaulių publiką už nuoširdų sutikimą, o Vilniuje patinka jaučiama sostinės energija.

Dainavai su įžymiausiais rusų estrados atlikėjais. Su kuo labiausiai patiko koncertuoti?

Man atrodo, kad kiekvienas iš tų atlikėjo man padovanojo kažką ypatingo, todėl neturiu numylėtinio. Su kiekvienu atlikėju sieja tam tikri gražūs prisiminimai, nors pastaruoju metu itin didelį palaikymą jaučiu iš Nikolaujaus Baskovo, su juo nuolat susiskambiname ir bendraujame.  

Pastebėjau, kad pripažinimą pelnę atlikėjai iš tikrųjų yra tokie patys žmonės kaip ir mes, ir jie priima mane kaip sau lygią.

Kokie rusų atlikėjai yra užkulisiuose?

Dauguma jų – labai paprasti. Pavyzdžiui, N. Baskovas po koncerto dar ilgai linksmina visus, tiek organizatorius, tiek kitus žmones. Toks jausmas, kad šou būna dar tarsi nepasibaigęs.

V. Meladzė nelinkęs susireikšminti. Pamenu, kai po koncerto jis nenorėjo važiuoti į restoraną, o paprašė jį vežti tiesiai į viešbutį. Pakeliui mes užsukome į degalinę ir valgėm ten dešrainius.

Visada maniau, kad brandaus amžiaus atlikėja Sofija Rotaru, turėdama tokią muzikinę karjerą užnugaryje, bus labai rimta ir užsidariusi, tačiau man labai patiko su ja koncertuoti. Po pasirodymo ji priėjo ir palinkėjo man sėkmės, pridurdama, kad pasirinkau nelengvą kelią ir turiu juo eiti tiesiai, niekur nenusukdama.

Ko iš jų pavyksta išmokti?

Kiekvienas koncertas su kokiu nors įžymiu Rusijos artistu man duoda ką nors naudingo. Pavyzdžiui, prieš Boriso Moisejevo koncertą labai jaudinausi, o jis priėjo prie manęs ir pasakė: „Nesijaudink, visi artistai kažkada nuo kažko pradėjo, neiškart tapo įžymiais ir man taip pat kažkada prieš Alos Pugačiovos pasirodymus kinkos drebėjo.
 

Iš Valerijaus Meladzės ir Nikolajaus Baskovo galima pasimokyti balso triukų, juk jie dainuoja gyvai. Kristinos Orbakaitės šou – taip pat nemaža patirtis, ji labai gražiai juda scenoje.

Svajoju po kokių 15 metų atvažiuoti į Lietuvą, surengti koncertą, į kurį susirinks daug gerbėjų, ir galbūt prieš mano pasirodymą koncertuos kokia nors jauna atlikėja, kuriai aš patarsiu ir padrąsinsiu.

Koks yra tavo didžiausias pasiekimas muzikinėje karjeroje?

Labiausiai didžiuojuosi tuo, kad laimėjau tarptautinį konkursą „Atlantic Breeze 2010“, kuris vyko Majamyje. Atstovavau Lietuvai ir užėmiau garbingą pirmą vietą. Prizas buvo neįtikėtinas – dainos įrašymas legendinėje studijoje „Hit factory“, kur savo šedevrus įrašė Madonna, Michaelis Jacksonas, Lady Gaga. Dainą įrašinėjau su Bridge Town'u, kuris yra prodiusavęs Lady Gagą.

Buvo nepakartojama, nes jis atsipalaidavęs „juodukas“, kuris dainuodamas nesusimąsto, o tiesiog dainuoja vidumi. Mes dažniausiai stengiamės ištraukti natą, sudainuoti pagal taisykles, o jis tiesiog atsiduoda muzikai. Po kelionės į Majamį aš supratau, kad dainuoti reikia širdimi, o ne pagal taisykles.

Tavo didžiausios svajonės ir planai?

Viena iš mano svajonių – patekti į „Eurovizijos“ konkursą. Manau, kad kiekvienam jaunam atlikėjui dalyvavimas tokio lygio konkurse yra didelis pasiekimas muzikinėje karjeroje. Dėsiu visas pastangas į šios svajonės įgyvendinimą ir jei tikėsiu, man tikrai pavyks.

Bet labiausiai svajoju vieną dieną atvažiuoti į Lietuvą ar Baltarusiją, be didelės reklaminės kampanijos surengti koncertą, išeiti į sceną ir pamatyti pilną salę žmonių. Tai reikštų, kad esu įžymi ir manimi domisi. Tokiai publikai aš galėčiau dainuoti ir dykai.

Ar sieji savo muzikinę karjerą su Lietuva?

Lietuvą laikau savo startu, tačiau apimti noriu labai daug. Na, gal antrąja Lady Gaga netapsiu ir nesiveršiu į Ameriką, tačiau tikrai norėtųsi prasiveržti ir į Rusijos rinką.
Lietuvoje aš jau įgijau daug patirties. Kai tik atvažiavau, labai norėjau padaryti ką nors malonaus publikai, todėl įrašiau dainą lietuvių kalba. Buvo labai sunku išmokti teisingo tarimo, juk lietuvių kalboje priebalsės „t“, „l“ kietos, bet po daugybės treniruočių valandų man pavyko išmokti teisingai jas tarti.

Gali būti, kad dar kada įrašysiu dainų lietuvių kalba su kokiu nors lietuvių dainininku. Man labai patinka Sasha Song, jis ne tik talentingas atlikėjas, bet ir puikus mano draugas, į kurį dažnai kreipiuosi patarimų. Jo patarimų drąsiai klausyčiau ir su juo su malonumu sudainuočiau.

Iš pasaulinio garso žvaigždžių mane labiausiai žavėtų duetas su Christina Aguilera – jos balsas tiesiog užburiantis ir iš jos tikrai yra ko pasimokyti. Beje, daugelis žmonių sako, kad aš kažkuo panaši į ją ir įžymią rusų atlikėją Alsu.

Kas, tavo nuomone, svarbiausia dainininkui ir kas sudėtingiausia?

Svarbiausia, kad geras atlikėjas savo gerbėjams dovanotų tai, ką jaučia, tuomet ir visa kita eisis gerai – tiek pats dainavimas bus taisyklingas, tiek ryšys su publika bus tvirtas. Sudėtingiausia turbūt tapti asmenybe, būti įdomiam ir turėti daug ištikimų gerbėjų.