Klaidų daroma mažiau

Kasmetinis pasėlių ir žemės ūkio naudmenų deklaravimas, taip pat paraiškų pagal kai kurias su plotu susijusias Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos (KPP) priemones teikimas, šiemet vyko nuo balandžio 4-osios iki birželio 15-sios, tačiau pavėluotai paraiškas dar buvo galima teikti iki liepos 11 d. Šiemet kaip ir pernai deklaravimas vyko elektroniniu būdu, tačiau, pasak Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos (NMA) specialistų, pareiškėjai prie to jau įprato, todėl deklaravimas vyko dar sklandžiau nei prieš metus. Per šiemetinį deklaravimą pateikta kiek mažiau paraiškų nei pernai – 167 698, lyginant su pateiktomis 2010 metais (172 065). Tačiau bendras deklaruotas plotas šiemet beveik 50 tūkst. ha didesnis – jis siekia 2 736 503,3 ha. Tai rodo šalies ūkių stambėjimo tendenciją.

Įvertinę pateiktas paraiškas, NMA specialistai pastebėjo ir dažniausiai pasitaikiusias deklaracijose klaidas. Užfiksavus neatitikimus ūkininkai išmokas gauna vėliau nei tie pareiškėjai, kurių deklaravimo paraiškose neatitikimų nenustatyta.

Per šiuos metus įvairaus pobūdžio klaidų sumažėjo apie 60–70 proc. NMA specialistai tikisi, kad ateityje ši mažėjimo tendencija taip pat turėtų išlikti. Tam įtakos turėjo tiek tam tikri priimti palengvinimai, tiek ilgiau trukęs pasiruošimas deklaravimo procesui. 2011-ųjų deklaravimui pradėta ruoštis dar praėjusių metų spalį, kai buvo sudarytos galimybės pataisyti tais metais užfi ksuotus neatitikimus.

NMA Tiesioginės paramos departamento direktorė Sonata Miškinienė pasakoja, kad dažniausiai pasitaikę deklaravimo neatitikimai išliko tokie patys kaip pernai, tačiau jų skaičius gerokai pasikeitė. Aktualiausi išlieka dvigubo deklaravimo, viršdeklaravimo ir viršytų ražienų laukų plotų klausimai.

Plotų neatitikimai ištaisyti iš anksto

Vienas dažniausių neatitikimų – dvigubo deklaravimo atvejai. Jie fi ksuojami tada, kai analogiškas plotas yra deklaruotas ir kito pareiškėjo paraiškoje. Tokiu atveju išmokos sulaikomos abiem pareiškėjams, kurių paraiškose deklaruotas tas pats laukas. Daugiausia dvigubo deklaravimo atvejų užfi ksuota Klaipėdos rajone – 219, Vilniaus rajone – 88, o Švenčionių rajone – 81 tokio pobūdžio neatitikimas. Mažiausiai dvigubo deklaravimo atvejų šiemet aptikta Akmenės rajone, jame užfi ksuotas vos vienas toks atvejis, Skuodo ir Zarasų rajonams teko po 2, o Pakruojo rajonui – 3 atvejai.

Dvigubo deklaravimo neatitikimą galima ištaisyti pateikus žemės valdymo dokumentus ir įrodžius, kad plotas yra dirbamas. Pasak S. Miškinienės, šis neatitikimas buvo dažnas ir pernai, o dalis ūkininkų, kurių paraiškose jis buvo užfi ksuotas, nusprendė tiesiog atsisakyti deklaruoto ploto. „Kartais žmonėms atrodo, kad atsisakyti ploto yra paprasčiau nei susirasti dokumentus. Tačiau reikia atsiminti, kad atsisakymas lemia tam tikras sankcijas ir išmokos dydį. Tad galbūt verčiau tiesiog išspręsti neatitikimus pateikus NMA dokumentų kopijas, užuot lengva ranka atsisakius ploto“, – sako S. Miškinienė. Specialistė primena, kad atsisakius ploto po to, kai neatitikimas jau užfi ksuotas, gresia tam tikros sankcijos. Dvigubo deklaravimo atvejų per metus sumažėjo net 70 proc. Anot S. Miškinienės, daug įtakos tam turėjo galimybė iš anksto šį neatitikimą ištaisyti ir patikslinti įbraižyto lauko duomenis. Atvykusiems į seniūniją pareiškėjams buvo sukuriama 2011 metų deklaravimui skirta, tačiau dar nepatvirtinta paraiška, kurią, prasidėjus deklaravimui, tereikėjo tik patvirtinti. Tokiu būdu neatitikimas buvo pašalintas dar iki deklaracijų teikimo laikotarpio pradžios. Pastebima ir dar viena tendencija – ankstesniais metais pareiškėjai buvo linkę kelis kartus tikslinti deklaruotus plotus po paraiškos pateikimo, dėl to kartais įsiveldavo klaidų. „Būdavo, kad pareiškėjai deklaruoja lauką, vėliau paslenka jo plotą į šoną ar dar ką nors pakeičia. Šiemet tai daryta rečiau: pareiškėjai stengėsi iš karto deklaruoti plotą tiksliai ir jo nebetaisyti“, – pasakoja S. Miškinienė. Išlieka aktuali ir viršdeklaravimo problema, kai nustatytas plotas kont roliniame žemės sklype viršija paramai skirti tinkamą plotą. Tai vienintelis neatitikimas, kurio atvejų per metus padaugėjo 11 proc. Viršdeklaravimas kartais atsiranda pareiškėjui suklydus nurodant deklaruotą plotą, todėl NMA specialistai primena, kad užfi ksavus neatitikimą reikėtų nedelsiant patikslinti deklaraciją.

Padėjo informacinės priemonės ir techniniai sprendimai

Tarp šiemet aptinkamų deklaravimo neatitikimų – ir ražienų ploto viršijimas. Pagal reikalavimus ražienos deklaruojamame plote gali užimti ne daugiau kaip 30 proc. visų ražienų laukams tinkamų augalų rūšių ploto. Kai šis plotas viršijamas, fi ksuojamas neatitikimas. Visgi per metus tokio neatitikimo atvejų sumažėjo 28 proc. – iš viso užfi ksuoti 456 atvejai.

„Manau, kad šį sumažėjimą galėjo lemti informacinės priemonės, – sako S. Miškinienė. – Šis neatitikimas atsiranda tik dėl pareiškėjo kaltės, nes jis pats turi susiskaičiuoti, kokį plotą gali palikti ražienoms. Šiemet su ūkininkais apie tai nemažai kalbėjome seminaruose, todėl matome ir pagerėjusius rezultatus.“ Įspūdinga valdų duomenų atnaujinimo neatitikimų statistika. 2010-aisiais šis neatitikimas buvo užfi ksuotas 59 458 paraiškose, o šiemet – vos 200. NMA atstovė S. Miškinienė paaiškina, kas padėjo beveik visiškai pašalinti tokį neatitikimą:

 „Šiais metais buvo įvestas naujas techninis sprendimas – duomenys valdų registre buvo atnaujinami automatiškai deklaruojant pasėlius. Anksčiau būdavo dvi atskiros elektroninės sistemos, tad prie valdų registro tekdavo prisijungti atskirai.“ Neatitikimų ir toliau mažės Tikimasi, kad tolesnių deklaravimų statistika bus dar palankesnė ir neatitikimų turėtų būti dar mažiau. Tokias išvadas daryti leidžia neseniai įsigalioję Geros agrarinės ir aplinkosaugos būklės reikalavimų pakeitimai ir sušvelninimai.

Pareiškėjams, kurių paraiškose buvo nustatyti neatitikimai, buvo išsiųsti laiškai, kuriuose nurodyta, kaip neatitikimus ištaisyti. Kaip teigia S. Miškinienė, suskubus pašalinti neatitikimus, galima išvengti sankcijų ir išmokų sumažėjimo. „Svarbu atskirti, kuris neatitikimas tėra akivaizdi klaida, o kuris reiškia, kad pareiškėjas neatitinka deklaravimo tinkamumo kriterijų. Pavyzdžiui, jeigu pareiškėjas trejus metus deklaruoja pievą vienoje vietoje, o ketvirtus – kitame plote, akivaizdžiai matyti, kad tai yra įbraižymo klaida. Tokią klaidą galima ištaisyti dar nepritaikius sankcijų“, – sako NMA Tiesioginės paramos departamento direktorė. Anot jos, šiais metais NMA specialistai stengsis daugiau bendrauti su pareiškėjais ir paaiškinti jiems, kaip jie gali ištaisyti savo klaidas.

Eleonora Kazlienė