Pasiūlymuose numatoma skirstyti paramą tik tiems ūkininkams, kurie ūkininkauja realiai, be to, numatomos paramos „lubos“. Nuo 150 tūkst. eurų sumos pajamų parama proporcingai mažės ir negalės viršyti 300 tūkst. eurų vienam ūkiui per metus. D. Ciološas tvirtino, kad parama per visus ES regionus bus skirstoma ir atsižvelgiant į ūkyje sukurtų darbo vietų skaičių.

Taip pat planuojama perskirstyti tiesiogines išmokas, kadangi dabar tarp skirtingų ES valstybių ūkininkų gaunamų išmokų egzistuoja didelis atotrūkis. Anot pasiūlymų iniciatorių, nauja 2014-2020 metų ES bendroji žemės ūkio politika padėtų trečdaliu sumažinti atotrūkį tarp dabartinio lygio ir 90 proc. ES tiesioginių išmokų vidurkio 2020 m.

Iš dalies dėl tiesioginių išmokų skirtumo trečiadienį prie Europos Parlamento (EP) ir EK būstinės Briuselyje piketavo apie šimtą Lietuvos, Latvijos, Estijos žemdirbių. Jų netenkino ES finansinė perspektyva 2013-2017 metams.

Žemdirbiai pareikalavo, kad tiesioginių ES išmokų suma visų ES šalių ūkininkams būtų apytikriai vienoda, o pereinamasis laikotarpis nuo dabartinės neteisingos sistemos neturėtų trukti ilgiau nei 2 metus. Šiuo metu trijų Baltijos šalių ūkininkai gauna 3 kartus mažesnes išmokas nei ES vidurkis.

Dina Sergijenko

ekonomika.lt