Nevienoda parama iškreips konkurencinę aplinką

Seimo Krikščionių partijos frakcijos seniūno Vidmanto Žiemelio ir jos nario Jono Ramono parengtoje ir Seimo priimtoje rezoliucijoje „Dėl Europos Komisijos numatomų diskriminacinio pobūdžio tiesioginių išmokų šalies žemės ūkiui 2014-2020 m. finansiniam laikotarpiui“ reiškiamas susirūpinimas dėl EK Bendrosios žemės ūkio politikos 2014-2020 m. reformos projekto, kuriame Lietuvos žemės ūkiui numatytos tiesioginės išmokos yra vienos mažiausių tarp visų ES valstybių - šių išmokų dydžio atotrūkis tarp Lietuvos ir senųjų ES narių ir toliau išlieka 2,5-3 karto.

Rezoliucijoje primenama, kad Europos komisijos projektuojamos iki 2020 m. tiesioginės išmokos Lietuvai didėja labai nežymiai ir nepasiekia mokamų išmokų, kaip numatyta ES sutartyje, bet ir ES valstybių vidurkio. Todėl tokią EK politiką mūsų šalies žemdirbių atžvilgiu esame priversti vertinti kaip diskriminacinę. Tai dar labiau padidins atotrūkį tarp Lietuvos ir kitų ES valstybių agrarinių sektorių išsivystymo, iškreips konkurencinę aplinką ir smukdys šalies ūkininkų konkurencingumą.

Apie liūdnas lietuviško nuolankumo pasekmes

Seimas nelengvai priėmė minėtą rezoliuciją. Kalbiname vieną iš jos rengėjų Seimo narį Joną RAMONĄ.

„Seimas jūsų parengtai rezoliucijai pritarė, tačiau balsavimo rezultatai šiek tiek stebina. Galima suprasti, kodėl jai nepritarė kai kurie nuo žemės ūkio problemų nesuvokiantys parlamentarai, tačiau sunku suprasti, kodėl balsuodami susilaikė net Seimo Kaimo reikalų komiteto pirmininkas Edmundas Pupinis bei komiteto narys Pranas Žeimys. Kodėl taip atsitiko?“

„Susilaikė 36 Seimo nariai, vienas nepritarė, tačiau aš noriu padėkoti rezoliucijai pritarusiems 42 Seimo nariams. Kodėl tiek daug susilaikė? Kai kuriems Seimo nariams atrodė, kad rezoliucija pernelyg aštri. Manau, kad mes galime pasiekti gerą rezultatą tik tada, kai darniai dirbs visos struktūros. Tikiuosi, kad ši rezoliucija labai padės ir Žemės ūkio ministerijai ir Vyriausybei, juk jie dabar galės sakyti – štai turime Lietuvos Seimo nuomonę ir privalome jos laikytis.

„Praėjusią savaitę Seimo Kaimo reikalų komitetas apsvarstė Vyriausybės posėdyje patvirtintas Lietuvos derybines gaires dėl 2014-2020 m. ES daugiametės finansinės programos ir pasiūlė papildyti jas tokia nuostata: "Manome, kad Europos Komisijos pasiūlyto BŽŪP biudžeto rėmuose turi būti užtikrintas teisingas ir sąžiningas tiesioginių išmokų paskirstymas. Siektume, kad po 2013 m. tiesioginė parama ES valstybėse narėse būtų ne mažesnė nei 2013 m. ES tiesioginių išmokų vidurkis, tenkantis vienam žemės ūkio naudmenų hektarui". Sakykite, ar įmanoma dar nuolankiau prašyti?“

„Dėl tokio nuolankumo ir turime liūdnas pasekmes. Bijome diskutuoti, prieštarauti, o Europos Komisija ir kitos ES struktūros galvoja, kad mes arba ko nors nežinome, nesuprantame, arba paprasčiausiai neturime aiškios pozicijos. Jie kitaip reaguotų, jeigu žinotų, kad  mes turėtume vieningą ir aiškią nuomonę. Šioje rezoliucijoje mes aiškiai pasakome, kad EK planai mums nepriimtini, kad mes norime gauti tokias išmokas, apie kokias buvo kalbėta derybose Lietuvai stojant į ES“.

„Ar tenkina kitų organizacijų (Europos parlamento, Žemės ūkio rūmų, Lietuvos ūkininkų sąjungos ir kt.) veikla siekiant šio tikslo?“

„Esu įsitikinęs, kad žemdirbių interesus ginančios organizacijos šiai rezoliucijai tikrai pritaria. Šią rezoliuciją nusiųsime ir Europos Parlamento nariams. Nors Baltijos šalių EP nariai jau pritarė tokiam siekiui, tačiau ir jie galėtų veikti aktyviau“.

„Ar pritariate pasiūlymams padaryti didesnę tvarką ir savo namuose, t.y. ES paramą teisingiau paskirstyti Lietuvoje – neremti vadinamųjų „sofos ūkininkų“.

Žinoma, reikia tai daryti. Pirmiausia reikia remti tuos, kurių veikla sukuria kuo didesnę pridėtinę vertę. Skaičiuokime ir darykime išvadas. Praėjo tie laikai, kai galėjome džiaugtis, kad panaudojome ES lėšas. Dabar reikia klausti kitaip – ar efektyviai panaudojame ES paramą. Nebegalime dalinti ES paramos pravalgymui. Reikia, kad skirti pinigai toliau dirbtų – ir ūkininkams, ir valstybei. Pasakysiu tiesiai šviesiai - gerai dirbančius reikia apdovanoti, o tinginiams ne tik neskirti jokios paramos, bet dar ir kailį iškaršti. Žinoma, tai pasiekti reikia politinės valios. Valstybė privalo rūpintis tik tais, kurie tikrai negali dirbti, yra neįgalūs, o tinginiams neskirti jokių pašalpų.