Kompromisų paieškos

Praėjusią savaitę vykusiame COPA-COGECA prezidiumo posėdyje galiausiai patvirtinta COPA-COGECA pirminė reakcija į Europos Komisijos (EK) pateiktus teisinius pasiūlymus dėl bendrosios žemės ūkio politikos (BŽŪP) 2014–2020 m. Jie jau artimiausiu metu pasieks visas Europos Sąjungos (ES) institucijas. Ilgametę patirtį Lietuvos žemdirbių atstovavimo darbe COPA-COGECA organizacijose turintis ir šiame prezidiumo posėdyje Lietuvos ūkininkų sąjungai (LŪS) atstovauti įgaliotas LŪS narys Aušrys Macijauskas teigė, kad mūsų ūkininkams šis dokumentas svarbus, nes pirmą kartą per visą Lietuvos narystės COPA-COGECA istoriją oficialiame ES žemdirbių organizacijos pozicijos dokumente pavyko išskirti Baltijos šalių žemdirbių problemas.

Reakcijos į EK teisinių pasiūlymų paketą dokumentą COPA-COGECA planavo patvirtinti dar pernai, tačiau prieš porą mėnesių vykusio prezidiumo posėdžio metu COPA-COGECA nariams svarstant nuomonės dokumentą, iš esmės nepavyko susitarti dėl vienintelio 9 dokumento punkto, susijusio su tiesioginių išmokų paskirstymu tarp šalių narių. Du kartus po to posėdžiavusiems COPA-COGECA Politikos koordinavimo komiteto nariams (posėdžiuose aktyviai dalyvavo ir LŪS atstovas) teko ypač sunki užduotis – rasti kompromisą, kuriam pritartų jei ne visi, tai bent dauguma COPA-COGECA narių.

Kiekvienai šaliai nusiteikus tvirtai laikytis savo pozicijos, įsivyravo nuomonė, ar nevertėtų iš bendro dokumento išbraukti nesutarimus keliantį, nors ir labai svarbų, paragrafą, jei norima laiku paskelbti pirminę ES žemdirbių reakciją į daugybę kitų EK pasiūlymų paketo klausimų. Įvairių šalių spaudimą bandančiai atlaikyti COPA-COGECA vadovybei kaip galimas kompromisas pasirodė visų trijų Baltijos šalių vardu pristatytas Lietuvos pasiūlymas iš esmės nekeisti lig tol siūlyto teksto, bet praplėsti jį, paminint Baltijos šalių padėtį. Tokiam pasiūlymui pritarė dauguma, tačiau ne visi Politikos koordinavimo komiteto nariai, todėl galutinį žodį privalėjo tarti Prezidiumas.

Debatai užtruko

Primename, kad pirmieji šio pasiekimo pamatai buvo padėti pernai lapkričio 28–29 d. Budapešte (Vengrija) vykusiame 43-ajame Vyšegrado-4 šalių žemės ūkio rūmų susitikime su Estijos, Latvijos, Lietuvos, Rumunijos, Bulgarijos ir Kroatijos nevyriausybinių žemdirbių organizacijų atstovais dėl ES BŽŪP 2014–2020 m. ir tolesnio bendro darbo COPA-COGECA organizacijose. Susitikime vyravo žemdirbių nusivylimas ir nepasitenkinimas Komisijos pateiktais BŽŪP teisiniais siūlymais. Lietuvai atstovavę LŪS pirmininkas Jonas Talmantas ir A.Macijauskas tvirtino, kad net radus bendrų interesų su Lenkijos, Vengrijos, Čekijos šalimis dėl žalinimo (pvz., raginti EK perkelti žalinimo priemones iš I į II ašį, palikti žalinimo elementus savanorišku žemdirbių pasirinkimu, leisti šalims narėms pritaikyti juos pagal šalims būdingas ūkininkavimo sąlygas) daug sunkiau į savo pusę palenkti V-4 organizacijas palaikyti Lietuvos žemdirbių siekį po 2013 m. gauti ES vidurkį atitinkančių tiesioginių išmokų.

Višegrado šalių žemdirbiai jau gauna tiesioginių išmokų, kurių dydis artimas ES vidurkiui, todėl nagrinėjant šį klausimą jie labiau linkę laikytis neutralios pozicijos. Jų siekis – išlaikyti paramą bent 2013 m. lygio. Dvi dienas trukusiame susitikime po įnirtingų kolegų įtikinėjimų buvo prieitas kompromisas, kad Višegrado šalys palaikys Baltijos šalis, kartu ragindamos EK peržiūrėti nacionalinių vokų, skiriamų I ašiai, skaičiavimo metodiką ir siūlydamos iš esmės pakeisti ją nauja, priimtina visoms šalims narėms.

Siekė paprastesnės BŽŪP

Budapešte dalyvavusių žemdirbių delegacijų vadovai pasirašė deklaraciją, kurioje išdėstė susirūpinimą dėl vis didėjančios Europos žemdirbiams finansinės ir administracinės naštos, dėl EK nesėkmės paversti naują BŽŪP paprastesne, atsisakant istorinių referencinių laikotarpių ir pereinamųjų laikotarpių. Iš karto po šio susitikimo LŪS atstovai išvyko į Briuselį, kur COPA-COGECA prezidiumas buvo numatęs 2011 m. gruodžio 1–2 d. posėdyje pasitvirtinti savo reakciją į EK pateiktus teisinius pasiūlymus dėl BŽŪP 2014–2020 m. Tačiau po pristatytos, ką tik pasirašytos su Višegrado šalimis deklaracijos ir po ilgai trukusių debatų Lenkijos, Lietuvos, Slovakijos žemdirbių organizacijų vadovams ir atstovams nepritarus pirminiam COPA-COGECA nuomonės dokumentui, šis grąžintas COPA-COGECA Politikos koordinavimo komitetui ir svarstymas nukeltas į 2012 m.

Kaip ir buvo tikėtasi, vasario mėnesio prezidiumo posėdyje Lenkijos ir Slovakijos organizacijos dar bandė taisyti su skaudžiausia žemdirbių bėda susijusio punkto tekstą savo naudai, bet niekas nebekvestionavo išskirtinio Baltijos šalių paminėjimo oficialiame COPA-COGECA dokumente būtinybės. Posėdyje lenkų pasiūlytai naujai redakcijai nepritarė Airijos ir Danijos atstovai, tačiau jų balsų neužteko daugumai blokuoti. Taip Baltijos šalių žemdirbių organizacijos užsitikrino COPA-COGECA narių dėmesį savo problemoms.

LŪS inf.