Plėtra buvo užgniaužta

Lietuva gavo Briuselio palaiminimą perskirstyti 2011– 2013 metų tiesiogines išmokas ir paremti ekonominius sunkumus išgyvenantį gyvulininkystės sektorių. EK pritarė Žemės ūkio ministerijos parengtai Mėsinės galvijininkystės plėtros programai ir specialiai paramos schemai, pagal kurią numatyta papildomai remti mėsinių galvijų ir avių augintojus. Žemės ūkio ministro įsakymu patvirtintose naujosiose taisyklėse numatyti 2011 m. augintojus pasieksiančių išmokų dydžiai: už mėsinį galviją – nuo 217 iki 278 litų, už mėsinę avį – nuo 42 iki 75 litų.

Tiesioginės išmokos bus diferencijuojamos pagal laikomų gyvulių skaičių – kuo mažiau gyvulių, tuo išmoka didesnė. Taip siekiama paskatinti pradedančiuosius verstis mėsine gyvulininkyste. Kad būtų pristabdytas veršelių eksportas, išmoka bus skiriama ne jaunesnių nei 12 mėnesių galvijų augintojams.

„Bent iš dalies bus atkurta teisybė. Vos besikuriantis sektorius buvo užgniaužtas 2007 metais, kai tiesioginės išmokos už karves žindenes buvo atsietos nuo gamybos, kurios iš tikro beveik nebuvo. Taigi nuo tų metų plėtra nebuvo skatinama“, – sakė Lietuvos mėsinių galvijų augintojų ir gerintojų asociacijos (LMGAGA) direktorius Darius Dzekčiorius.

LMGAGA tarybos pirmininko pavaduotojas Nikolajus Dubnikovas įsitikinęs, kad numatytos išmokos suteiks impulsą šiam sektoriui. „Atsiejus išmokas nuo gamybos ir nebelikus paramos veisliniams gyvuliams įsigyti, mėsinė galvijininkystė nustojo vystytis. Dabar augintojai bus paskatinti. Tik klausimas, kas bus po 2013 metų?“ – paramos perspektyva susirūpinęs N.Dubnikovas.

Naudos nesitiki

Mažiau entuziazmo rodo nederlingų žemių ūkininkai, kuriuos bene labiausiai ir norėtų paskatinti Žemės ūkio ministerija. Lietuvos gyvulininkystės instituto specialistų parengtoje Mėsinės galvijininkystės plėtros programoje akcentuojama, kad Pietryčių Lietuvoje, kur yra dideli nenašių žemių plotai, geros sąlygos plėtoti mėsinę galvijininkystę. Tačiau čia dirbantys ūkininkai turi savo nuomonę.

Pasak Lietuvos nederlingų žemių naudotojų asociacijos (LNŽNA) pirmininko J.Baublio, siūlant auginti gyvulius, reikia atsižvelgti į nenašių žemių regioną.

„Štai Žemaitijoje žemės kiek geresnės, daugiau drėgmės, todėl čia palanku užsiimti gyvulininkyste. O Dzūkijos smėlynuose plėtoti šią šaką gana sudėtinga. Maža to, kad čia žemės prastos, gyvulininkystės plėtrą stabdo susiformavę nedideli sklypeliai, kurie nutolę vienas nuo kito ir nuo gamybinių pastatų, kurių, beje, stokojama. Tad gana sunku suformuoti gyvulininkystės bazę. Tam reikia ir laiko, ir nemažai investicijų“, – aiškino J.Baublys.

LNŽNA vadovo manymu, Mėsinės galvijininkystės plėtros programa Dzūkijos regionui nieko gero neduos. „Keisti politiką įpusėjus finansiniam paramos laikotarpiui – ne pats tinkamiausias laikas. Sudėtinga staiga persiorientuoti nuo vienos šakos prie kitos“, – įsitikinęs J.Baublys.

Naujokams menka parama

LMGAGA direktorius D.Dzekčiorius pripažįsta, jog naujai besikuriantiems mėsinės gyvulininkystės ūkiams papildomos išmokos – menka parama. Jos gali pastiprinti jau esamus ūkius ir paspartinti jų plėtrą, tačiau naujokams dar reikėtų papildomų skatinimo priemonių.

„Besikuriančius ūkius paskatintų lengvatinės kreditavimo sąlygos ir valstybės garantijos, kurios leistų įsigyti veislinių gyvulių. Valstybė negali remti veislinės medžiagos įsigijimo, nes tai griežtai draudžia Europos Komisija. Todėl reikia ieškoti kitokių priemonių“, – aiškino D.Dzekčiorius.

N.Dubnikovo manymu, mažiau investicijų prireiktų, jei būtų panaudotas vietinis rezervas. „Norint gyvulius auginti produkcijai, galima įsigyti mišrūnių karvių žindenių telyčių ir gerų vietinių veislinių bulių. Tad ir investicijos bus santykinai nedidelės“, – teigė LMGAGA tarybos pirmininko pavaduotojas.

Daugėja valgytojų

Pasak LMGAGA vadovų, mėsinių galvijų augintojams dabar itin palanki rinka. Pakilusios galvijienos kainos ir numatyta parama sustiprins šios šakos plėtrą.

Anot N.Dubnikovo, kokybiškos jautienos paklausa ir supirkimo kaina auga. Augintojams naudingas LMGAGA su prekybos tinklu IKI vykdomas projektas.

„Yra vartotojų, kurie vertina kokybišką galvijieną ir išgali jos nusipirkti“, – pastebėjo LMGAGA tarybos pirmininko pavaduotojas.

Kai kurie mėsinių galvijų augintojai savo produkcijai rado tiesų kelią pas vartotojus. Kupiškio rajono ūkininkas Henrikas Gineika, prieš metus ūkyje įsirengęs mėsos išpjaustymo cechą, apsieina be tarpininkų.

„Vakar visą jautį išvežėme į Vilnių. Šiandien vėl skersime. Savo ceche išpjaustome, pagal užsakymą padarome rinkinukus, supakuojame ir pristatome tiesiai vartotojams“, – aiškino apie pusantro šimto limuzinų veislės galvijų laikantis ūkininkas.