Kas yra aktyvus ūkininkas?

Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos (LŽŪBA) prezidentas Jeronimas Kraujelis yra ramus ir tolerantiškas žmogus, tačiau, VL paklaustas apie galimybes išsikovoti didesnes ES tiesiogines išmokas, per mirksnį pasikeitė: „Gerai, kad kovojame dėl tiesioginių išmokų suvienodinimo visoje ES rinkoje, tačiau turime gerą progą padaryti tvarką ir savam kieme. Štai ES ir valstybės paramą gauna daugiau kaip 150 tūkst. žemdirbių arba žemės valdų savininkų, tačiau žemdirbių savivaldos organizacijose formaliai dalyvauja ne daugiau kaip 10 proc. žemdirbių. Toliau taip tęstis negali, turime imtis labai konkrečių priemonių.“

Kokių? LŽŪBA vadovas rėžia tiesiai šviesiai: arba turime pagaliau įteisinti visuotinį žemdirbių mokestį, arba ES bei valstybės paramą skirti tik aktyviausiems žemdirbiams.

„Aš nieko naujo neišgalvoju – Europos Komisijos dokumentuose rašoma apie paramą vadinamiesiems aktyviems ūkininkams. Tai štai ir nuspręskime, apibrėžkime – kas yra aktyvus ūkininkas, kokią dalį pajamų toks ūkininkas turi gauti iš žemės ūkio ir kiek iš kitos veiklos. Kita vertus, aktyvus ūkininkas turi dalyvauti kokios nors organizacijos veikloje, kooperuotis ir t. t.“, – beria argumentus J.Kraujelis. O ar aktyvios žemės ūkio bendrovės?

 „LŽŪBA veikloje dalyvauja 50 proc. šalyje veikiančių bendrovių. Nedaug. Tačiau dar mažesnė ūkininkų dalis dalyvauja jų interesus aktyviai ginančių organizacijų veikloje. Mano žiniomis, Lietuvos ūkininkų sąjungoje yra apie 5 000 narių, Šeimos ūkininkų sąjungos vadovai tikina turintys apie 4 000 narių, tačiau užsiimančiųjų žemės ūkio veikla šalyje yra keliolika kartų daugiau. Jeigu jie nedalyvauja jokios organizacijos veikloje, tai galime sakyti, kad nežinome jų nuomonės. Gal, pavyzdžiui, jiems net nereikia didesnių tiesioginių išmokų, dėl kurių saujelė žemdirbių taip plėšosi, rengia piketus net Briuselyje?“ – klausia J.Kraujelis.

 LŪS sugalvojo veiksmingą būdą Šįmet įvykusiame Lietuvos ūkininkų sąjungos (LŪS) suvažiavime buvo pasiūlyta atlikti žemdirbių savivaldos reformą, pradedant nuo visuotinio narystės mokesčio įvedimo.

Prisiminusi šį pasiūlymą LŪS vicepirmininkė Genutė Staliūnienė giliai atsidūsta: „Daugelis ūkininkų šiai idėjai pritaria, supranta, kad tokiu atveju būtume daug stipresni, mažiau priklausomi nuo valdžios. Todėl politikai net nesuinteresuoti tokio įstatymo priėmimu, aiškinama, kad teisiškai tai pasiekti labai sudėtinga dėl pakeistų ES teisės aktų. Esant tokioms aplinkybėms geriausia būtų, kad ūkininkai šį mokestį savo pasirinktai organizacijai mokėtų savanoriškai ir savarankiškai, be jokio įstatymo.“

Be kita ko, LŪS šiuo metu imasi realių priemonių, pavyzdžiui, kai ūkininkas į LŪS kreipiasi pagalbos, pirmiausia jo paklausiama, ar jis priklauso šiai sąjungai.

„Mielas žmogau, nori kad tau padėtume, tačiau LŪS veikloje nedalyvauji, mokesčio nemoki, tai kodėl mes turėtume tau padėti? Jeigu tapsi LŪS nariu ir sumokėsi nario mokestį, tada tavo problemas padėsime spręsti“, – pasakoja G.Staliūnienė.

LŪS vicepirmininkas Raimundas Jovarauskas sako, kad paprasčiausia būtų visuotinį žemdirbių mokestį atskaityti nuo gaunamų tiesioginių išmokų:

„Kas jį administruotų? Svarstykime. Manau, kad vėliau šį mokestį ar jo dalį reikėtų perskirstyti organizacijoms pagal joms priklausančių narių skaičių. Tokiu atveju mokestį sumokėjęs ūkininkas jaustų didesnę pareigą labiau prisidėti prie bendros veiklos. Dabar, kai nėra mokesčio, visi tik ir laukia, kad kiti dirbtų, o dauguma yra abejinga.“

Siūlo visuotinį mokestį sujungti su žemės mokesčiu

Prieš kelerius metus remiamas į kampą tuometinis Žemės ūkio rūmų (ŽŪR) pirmininkas Bronius Markauskas žadėjo įteisinti visuotinį žemdirbių mokestį. Pažadėjo, nors jau tada suprato, kad tą padaryti yra ne jo vieno jėgoms. Dabartinis ŽŪR pirmininkas Andriejus Stančikas tikina, kad ŽŪR neatsisako kelto tikslo: „Žemdirbiai turi išlaikyti savo savivaldą.

Šiuo metu ŽŪR fi nansuojama valstybės biudžeto lėšomis. Galiu patvirtinti, kad ši aplinkybė kai kuriais atvejais suvaržo mūsų veiksmus. Politikai žino, jog bet kada gali užspausti kurią nors mūsų arteriją, o mes neturėtume išeities, tektų gal net pakeisti savo nuomonę. Absoliuti dauguma žemdirbių tai supranta ir pritaria vieningo visuotinio mokesčio idėjai.“

ŽŪR vicepirmininkas B.Markauskas prasitarė ir apie konkrečius darbus: „Šiuo metu tariamės su Finansų ministerija. Svarstoma galimybė keliais litais už hektarą padidinti žemės mokestį. Tačiau dar reikia susitarti, kokių konkrečių paslaugų ūkininkai gali tikėtis už surinktas lėšas. Pavyzdžiui, galėtų gauti nemokamas teisines, ekonomines apskaitos tvarkymo konsultacijas, ar kt. Tiesa, gali būti problemų su žemės savininkais, tačiau ir jie turėtų būti suinteresuoti ūkininkų laimėjimais, juk nuo to augtų jų žemės vertė ir nuomos kaina.“

 Mokesčio nereikia, nes laikai pasikeitė

Žemdirbių organizacijų vadovų nuomonė yra vieninga. Jai pritaria ir dauguma žemdirbių, tačiau yra ir kitaip manančiųjų, o jų argumentai verti dėmesio.

Skuodo rajone ūkininkaujantis Vidmantas Doniela sako, kad aktyvios veiklos laikai jau praėjo: „Anksčiau visuotinio mokesčio idėjai pritariau, tačiau dabar mano nuomonė pasikeitė. Dabar ūkininkų organizacijos išsikvėpusios, jų balsas mažai girdimas. Ne todėl, kad jos blogai dirba, bet pasikeitė laikai ir problemos. Įstatymai beveik sutvarkyti, išmokas gauname, tiesa, gerokai mažesnes nei kitose ES šalyse. Tačiau šiuo atveju nuo ūkininkų aktyvumo mažai kas priklauso – turi aktyviau dirbti valstybės vadovai bei politikai, nes tai jau valstybės reikalas. Ūkininkų piketai didelės įtakos tikrai nepadarys, gali tik šiek tiek atkreipti dėmesį.“

Ūkininkui kyla abejonių ir dėl surinktų lėšų valdymo.

„Surinktume ne vieną milijoną litų. Bijau, kad žmonės, kurie tuos pinigus tvarkys, bus sunkiai valdomi. Organizacijų vadovai nebesistengtų dirbti efektyviai, juk fi nansavimas būtų garantuotas, kad ir kaip dirbtum. Kontrolė? Manau, kad tokiose organizacijose kaip ŽŪR, LŪS, o juo labiau kitose, būtų nesunku paskirti savus kontroliuojančius žmones, taigi tokia kontrole aš nepasitikėčiau“, – rėžia V.Doniela.

Su ištiesta ranka prieš valdžią

Tačiau jo kolegos ūkininkai turi mažiau įtarimų ir įžvelgia daugiau naudos. Jaunasis ūkininkas iš Akmenės rajono Valius Ąžuolas įsitikinęs, kad be pastangų nieko nepasieksi.

Ūkininkas šioje srityje turi patirties. Štai jaunieji ūkininkai Šiauliuose įsteigė Jaunųjų ūkininkų klubą, patys surenka mokestį (po 2 Lt už ha) ir net svarsto jį didinti. Darbų netrūksta.

„Buvo ne vienas atvejis, kai vienas kuris sako, kad mokesčio nebemokės. Tačiau kaip tyčia labai greitai jam iškyla kokia problema, ir jis atlekia pas mus pagalbos. O ko tu iš mūsų nori, juk mokesčio nebemoki. Susimokėk mokestį, drauguži, tada ir spręsime tavo problemą. Visiems ūkininkams patarčiau apskaičiuoti, kiek kuris sumokėjo mokesčio ir kiek gavo naudos iš žemdirbių organizacijų laimėjimų. Tada pamatysite, kad mokestis sudarytų labai nedidelę dalį jūsų išlaidų“, – sako V.Ąžuolas.

Grūdų augintojų asociacijos vadovas Romas Majauskas pritaria jaunajam kolegai: „Štai grūdų asociacijai reikia teisininko pagalbos, o tai kainuoja. Mums reikėjo parengti pavyzdinį grūdų supirkimo sutarties variantą. Toks variantas buvo naudingas visiems augintojams, o dabar mokestį moka tik saujelė ūkininkų. Galėtume pasiekti dar daugiau, bet trūksta žemdirbių aktyvumo.“

Ar išims ūkininkai iš savo piniginių po kelis litus už hektarą valdomos žemės? Sunku prognozuoti. O kol kas žemdirbių organizacijos prieš valdžią priverstos klauptis ant kelių su ištiesta pagalbos ranka.