Aktualią informaciją lemia ir rajonas

Visą rugsėjo mėnesį vykusiuose seminaruose dalyvavo ne tik ūkininkai, bet ir seniūnijų, savivaldybių specialistai. Seminarų tema – „Su plotu susijusių priemonių pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 m. programą 2011 m. administravimo aktualijos“. Per renginius jie teiravosi apie deklaracijų teikimo metu kilusius neaiškumus, patiriamus sunkumus ūkininkaujant bei įgyvendinant GAAB reikalavimus, specialistai domėjosi patikrų vykdymo ir administravimo tvarka.

Daugiausia klausimų ūkininkams kilo dėl išmokų mokėjimo terminų, sankcijų skyrimo tvarkos, GAAB reikalavimų vykdymo individualiais atvejais, pavyzdžiui, susidūrus su nepalankiomis gamtos sąlygomis ar kitais nuo ūkininko nepriklausančiais veiksniais. Pareiškėjai taip pat uždavė daug klausimų apie juodąjį pūdymą, kurį apsėti reikia jau iki lapkričio 1 d. Dalyviams aktualiausią informaciją lėmė ir rajonas, kuriame jie ūkininkauja – Lazdijų rajono žemdirbiai labiau nei kituose rajonuose ūkininkaujantys pareiškėjai domėjosi šlapynių priežiūra, ūkininkai Ukmergės rajone NMA atstovų teiravosi apie ekologinį ūkininkavimą.

Iš viso renginiuose apsilankė apie 900 dalyvių, daugiausia pareiškėjų dėmesio sulaukė seminarai Raseinių ir Rokiškio rajonuose – kiekviename iš šių renginių dalyvavo daugiau nei pusšimtis žmonių. Siekiant, kad organizuojami seminarai atneštų kuo didesnę naudą pareiškėjams, buvo pasirinkti tie rajonai, kuriuose pateikta daugiausia paraiškų ir deklaracijose aptikta daugiausia neatitikimų.

Labiausiai rūpėjo, kaip apskaičiuoti ražienų plotą

Vienas dažniausiai per seminarus užduodamų ūkininkų klausimų – apie teisingą ražienų plotų deklaravimą. Ši informacija buvo ypač aktuali Telšių, Kelmės ir Plungės rajonų pareiškėjams. NMA atstovai primena, kad ražienos gali būti paliekamos tik ne didesniame nei 30 proc. tiesioginėms išmokoms gauti deklaruoto ražienų laukams tinkamų augalų rūšių ploto, kuris negali būti didesnis nei 50 hektarų. Pagal šią taisyklę, jei ūkininkui priklauso 10 hektarų ražienų laukams tinkamų augalų rūšių ploto, ražienos gali būti paliekamos ne didesniame nei 3 hektarų ploto lauke. Palikus ražienas trečdalyje lauko – 3,3 hektaro plote – yra fi ksuojamas neatitikimas ir mažinamos ūkininkams mokamos išmokos.

Jei pareiškėjai tiesioginėms išmokoms gauti deklaruoja iki 10 ha žemės ūkio naudmenų ir pasėlių, jie ražienas palikti gali ne didesniame kaip 30 proc. bendro deklaruoto tiesioginėms išmokoms gauti žemės ūkio naudmenų ir pasėlių ploto, kuriame auga ne tik ražienų augalai.

Ražienas per žiemą paliekantys ir paramą už šios veiklos vykdymą gaunantys pareiškėjai taip pat turi žinoti, kad, norint nepažeisti reikalavimų, taip pat būtina iki rugsėjo 30 d. lengvai sukultivuoti ražienas. Tai galima padaryti įvairiais žemės ūkio padargais, tačiau kultivuojant privalu nepaliesti giliųjų žemės sluoksnių, kad po žemės įdirbimo ražienos būtų gerai matomos.

Reikia pateikti įrodymus

Vakariniuose Lietuvos rajonuose – Plungėje, Šilalėje, Telšiuose – gyvenantiems ūkininkams ypač aktualus buvo juodojo pūdymo apsėjimo klausimas. Pareiškėjai teiravosi apie terminą, skirtą pūdymui žemės ūkio augalais apsėti ar apsodinti, prašė paaiškinti juodojo pūdymo sąvoką. Ūkininkai taip pat klausė ir apie tai, kaip nustatoma, ar lauke augančių piktžolių kiekis neviršija 10 proc. ribos. Daugiausia klausimų apie šio reikalavimo įgyvendinimą kilo Vilkaviškio rajone ūkininkaujantiems pareiškėjams.

Apie juodojo pūdymo priežiūrą teiravosi ir Mažeikių rajono ūkininkai. Šio rajono savivaldybės Žemės ūkio skyriaus vedėjo Rimanto Gramo teigimu, tai lėmė artėjantis juodajam pūdymui apsėti skirtas terminas. Specialistas pastebėjo, kad ūkininkai taip pat klausia, ką daryti, jei reikalavimo nespėjama įgyvendinti dėl nepalankių gamtos sąlygų – lietingo rudens, trukdančio sėjai. Visgi, R.Gramo teigimu, juodojo pūdymo sąvoka Mažeikių rajono ūkininkams kelia mažiau klausimų. „Tikrieji ūkininkai ją supranta“, – sakė specialistas.

NMA atstovai primena, kad juodąjį pūdymą apsėti ar apsodinti liko jau mažiau nei mėnuo – tai reikia padaryti iki lapkričio 1 d. Išimtis taikoma tik tiems ūkininkams, kurie vykdo programą „Ekologinis ūkininkavimas“ – šiuo atveju pareiškėjai neprivalo apsėti ar apsodinti apsauginėse juostose deklaruoto juodojo pūdymo. Jei reikalavimas nebuvo įgyvendintas dėl nepalankių gamtos sąlygų, paramos gavėjas, norėdamas išvengti pažeidimo, turi informuoti NMA ir pateikti paaiškinimą, kodėl nebuvo laikomasi reikalavimų, bei pristatyti tai įrodančius dokumentus.

Siekiant palengvinti reikalavimų įgyvendinimą, šiemet priimtuose GAAB reikalavimų pakeitimuose buvo patikslinta juodojo pūdymo sąvoka. Juoduoju pūdymu laikomas toks laukas, kuriame nuo rudens po derliaus nuėmimo iki kitų metų sėjos žemė yra įdirbta, o piktžolės užima ne daugiau kaip 10 proc. viso deklaruoto lauko ploto. Ar piktžolės neviršija reikalavime nustatytos ribos, nustatoma per patikras, apžiūrint lauką vizualiai. Jame neturi būti piktžolių augmenijos, suformavusios žiedų arba žiedynų, bei turi akivaizdžiai matytis žemės dirbimo požymiai.

Tręšimo planą reikia parengti kasmet

Per seminarus ūkininkai teiravosi ir apie kitų GAAB reikalavimų įgyvendinimą. Gyvulininkyste užsiimančių ūkininkų įsipareigojimais labiausiai domėjosi Vilkaviškio ir Molėtų rajonų ūkininkai. Daug klausimų pareiškėjams sukėlė reikalavimas įrengti mėšlides ir tai, kokios sankcijos yra taikomos, jei šis reikalavimas neįvykdomas. Pareiškėjai NMA atstovų klausė ir apie tręšimo plano parengimą, gyvulių ganymo reikalavimus.

NMA specialistai primena, kad daugiau kaip 300 sutartinių gyvulių (SG) laikantiems ūkininkams mėšlides įrengti būtina, o nuo 2012 m. sausio 1 d. šis reikalavimas įsigalios ir turintiesiems nuo 10 iki 300 SG. Tinkamai įrengtos mėšlidės (aikštelės, rezervuarai ar lagūnos) turi būti tokio dydžio, kad jose tilptų kiaulių ir paukščių 8 mėnesių mėšlas, o galvijų, arklių, avių ir kitų gyvūnų – 6 mėnesių mėšlas. Jei reikalavimas neįgyvendinamas, fi ksuojamas pažeidimas, ir ūkininkams yra mažinama gaunama parama.

Mėšlu ar srutomis lauką tręšiantys ūkininkai tręšimo planą turi parengti tuo atveju, jei tręšiamo lauko plotas viršija 100 hektarų. Nuo kitų metų sausio 1 d. šis reikalavimas galios ir mėšlu ar srutomis tręšiantiesiems didesnį nei 50 hektarų žemės ūkio naudmenų plotą per kalendorinius metus. Pareiškėjas tręšimo planą turi sudaryti kasmet prieš pradėdamas tręšimą pagal aplinkosaugos reikalavimuose mėšlui ir srutoms tvarkyti pateiktus nurodymus. Šis planas turi būti patvirtintas ūkininko parašu.

Gyvulius auginantys ūkininkai taip pat turėtų žinoti, kad parama už pievas ir ganyklas pagal priemonę „Išmokos ūkininkams vietovėse, kuriose yra kliūčių, išskyrus kalnuotas vietoves“ bus mokama tik tiems pareiškėjams, kurių gyvuliai yra registruoti Ūkinių gyvūnų registre. Jų skaičius turi būti ne mažesnis nei 0,2 SG/ha pievų ir ganyklų.

Teiravosi ir apie neatitikimus

Renginiuose ūkininkai klausė ir apie deklaracijų pildymo tvarką bei jose fi ksuojamus neatitikimus. Daugiausia specialistų teirautasi apie viršdeklaravimo ir dvigubo deklaravimo klaidas. Atvejais, kai deklaruojamas plotas nesutampa su kontrolinių žemės sklypų duomenų bazėje esančiais duomenimis, labiausiai domėjosi Šiaurės Lietuvoje gyvenantys ūkininkai iš Kelmės ir Joniškio rajonų, o klausimų apie dvigubą deklaravimą daugiausia uždavė Marijampolės, Lazdijų, Šilutės, Kėdainių, Pakruojo ir Širvintų rajonų renginiuose dalyvavę specialistai.

NMA atstovai akcentuoja, kad užfi ksavus viršdeklaravimo ar dvigubo deklaravimo neatitikimą yra mažinamos ūkininkams mokamos išmokos. Jei deklaruojamas plotas nesutampa su kontrolinių žemės sklypų duomenų bazėje esančiais duomenimis, norint išvengti pažeidimo, reikia deklaraciją nedelsiant pataisyti. Užfi ksavus dvigubo deklaravimo neatitikimą, norėdami išvengti sankcijų, ūkininkai NMA atstovams turi pristatyti neteisingai deklaruoto ploto dirbimą (žemės ūkio veiklą) ir žemės valdymo teisę (nuosavybės, nuomos ar kitais pagrindais) įrodančius dokumentus (žemės ūkio veikla įrodoma pagal seniūnijos išduotą pažymą, turimus gyvulių ženklinimo, žemės ūkio produkcijos realizavimo bei kitus dokumentus, patvirtinančius minėtos veiklos faktą).

Konstancija Matusevičienė