Blogiau nebus

Lankydamasis Elektrėnuose (Kaišiadorių r.), Seimo narys J.Ramonas teigė, kad jau apvažiuota daugiau nei 10 šalies rajonų ir visur sutikti žmonės palankiai vertino sumanymą rinkti parašus siekiant išsakyti savo poziciją. „Tik Rietave atsirado vienas nepritariantis, o visur kitur žemdirbiai vienbalsiai prašė lapų, kuriuose galėtų pasirašyti. Jų nuomone, blogiau nebus, jei Briuselis pamatys, kad turime savo nuomonę, kad norime būti lygūs tarp lygių, kad nesutinkame ir toliau būti diskriminuojami“, – pasakojo jis.

Susitikimo metu žemdirbiai uždavė ne vieną rūpimą klausimą. Ūkininkas Jonas teiravosi, kodėl buvo sumažintos išmokos ūkininkaujantiems nenašiose žemėse. Jį, kaip ir daugumą ūkininkaujančių kaimo žmonių, piktino tai, jog išmokas už piktžolėtus laukus gauna gyvenantieji mieste. Elektrėniškis siūlė Seimo nariui pakovoti už tai, kad išmokas gautų tie, kas iš tiesų dirba žemę. J.Ramonas tikino, kad baudos už nedirbamą žemę padėties nepakeis. Anot jo, situaciją pakeisti galima tik ekonominiais svertais. Dirbti žemę turi apsimokėti. „Žmonės kastuvais sukastų žemę, jei matytų, jog apsimoka tai daryti. O dabar situacija tokia, kad geriau imti išmokas nei ką nors sėti ir auginti“, – teigė jis.

Nuvylė prezidentė

Lietuvos ūkininkų sąjungos Elektrėnų skyriaus pirmininką Saulių Stirną stebino tai, kad tvirtos pozicijos išmokų klausimu žemdirbiams nėra išsakiusi šalies prezidentė. „Lietuvos ūkininkų sąjunga kreipėsi į prezidentę raštu, tačiau gautas atsakymas nuvylė, nes jame – nieko daugiau, tik išsisukinėjimas. Darome išvadą, kad politinių šachmatų lentoje mes esame tik pėstininkai“, – liūdnai konstatavo S.Stirna. J.Ramonas tikino, kad svarbiausia – nenuleisti rankų. Akivaizdu, kad svaresnį balsą sprendžiant išmokų klausimus ES turi šalys, kurių įmokos į biudžetą yra didžiausios. Tačiau tai nereiškia, kad nereikia kovoti už savo interesus. Gali atsitikti ir taip, kad keli šimtai tūkstančių Lietuvos žemdirbių parašų nepagelbės, tačiau, pasak Seimo nario, bent jau bus galima pasakyti, jog padaryta viskas, kas buvo įmanoma.

Reikia rinkti, o ne keršyti

Susitikimo metu žemdirbiai klausė, kodėl nepriimamas įstatymas, leisiantis atšaukti susikompromitavusius, apsimelavusius, rinkimų kampanijos metu geresnio gyvenimo pažadus dalijusius Seimo narius. Į tai J.Ramonas atsakė, kad kalti ir patys rinkėjai, nes patiki populistais. Jis prisiminė rinkimus, kai kaimo žmonės išrinko ne savo karšto žmogų, o kandidatą iš Vilniaus vien todėl, kad pastarasis žarstė pažadus, o vietinis žmogus nežadėjo to, ko negalėjo ištesėti.

Elektrėnų krašto žmones piktino ir tai, kad jie balsuoja už vienus, o vėliau pamato kitus pagal partijų sąrašus į Seimą patekusius politikus. Nepritarė jie ir tam, kad Seimo narių – 141: jų skaičius didėjant emigracijos mastui ir mažėjant šalies biudžetui turėtų būti mažinamas. J.Ramonas minėtas problemas siūlė spręsti aktyviau dalyvaujant šalies gyvenime, nebijant pareikalauti atsakomybės iš deleguotųjų į Seimą. Jam didžiausią nerimą kelia tai, kad kuo toliau, tuo dažniau šalį valdyti ateina tam nepasirengę žmonės. Kalti ir rinkėjai, einantys ne rinkti, o keršyti prastai jiems atstovavusiems Seimo nariams. „Piktinatės, kad į Seimą ketina kandidatuoti „burleskos“, tačiau jos neatsidurs Seime, jei už jas nebus balsuojama. Kol žmonės nesupras, kad reikia balsuoti ne už dainininkus, laidų vedėjus ar mokančius sukurti įspūdingą rinkimų kampaniją, o už savo srities žinovus, žmones, nežarstančius tuščių pažadų, tol turėsime linksminantį, o ne žmonių labui dirbantį Seimą“, – teigė Seimo narys J.Ramonas.

J. Ramono iniciatyvai rinkti parašus siekiant atkreipti EK dėmesį į Lietuvos žemdirbių problemas pritarė ir LŽŪKT Elektrėnų biuro vadovas Vytautas Cibulskas ir ūkininkas Saulius Stirna (iš kairės į dešinę). 

Nijolė Makauskaitė