Kraupūs radiniai

Daugiabutis Šilalės mieste Žemaitės gatvėje viso labo turėjo bendrabučiams būdingą tik vieną laiptinę, kuri buvo padalinta į dvi dalis: vienoje laiptinės pusėje yra privatūs butai, o kitoje- socialiniai. Pasak vietos gyventojų, čia užtenka visko: „Ir riksmų, ir kraujų, ir mėlynių, tik lavonų dar iki šiol nebuvo. Bet kažko panašaus buvo galima tikėtis, nes Rolandas kaskart darėsi vis agresyvesnis, nebeprognozuojamas. Žmonės stengdavosi nepasipainioti jam ant tako. Tokia nuojauta, kad ir policija jo bijojo, ar terliotis nenorėjo, nes net kviečiami čia neatvažiuodavo.“

Nuo sausio 17-osios kuriam laikui čia stojo tyla. Visiems iš akiračio tarsi išnyko aikštingasis R.Jovaišas. Tuo pačiu kažkur tarsi prašapo ir du to namo gyventojai: 63 m. Stasys Vanagas ir 50-metis Alvydas Jovarauskas. Ilgainiui netikėtai pradingusių namiškių ėmė pasigesti jų artimieji. Vienas A.Jovarausko giminaičių vienądien gan ilgai ir smarkiai beldė į jo buto duris, bet niekas į beldimą neatsiliepė, už durų nebuvo girdėti nė mažiausio krebždesio. Kitądien pas A.Jovarauską bandė patekti ir laiškininkė, bet ir į jos beldimą niekas neatsiliepė, tik iš kitame koridoriaus gale esančio buto kyštelėjo galvą Genovaitė Tulšienė, R.Jovaišo motina, kuri laiškininkei šūktelėjo, kad ši be reikalo nesibaladotų, nes Alvydo jau kuris laikas nesą namuose, jis kažkur išvykęs uždarbiauti.

Tačiau namui nebūdingos tylos savaitei einant į pabaigą, pas kitą kažkur prašapusįjį, Stasį Vanagą atvyko jo giminaitis Jonas, kuris gan dažnai aplankydavo vienišą vyriškį, nupirkdavo jam maisto, pasirūpindavo jo buitimi. Jonui į savo giminaičio duris belstis nereikėjo, nes jis turėjo durų raktą. Atrakinęs duris, žmogus išvydo tokį vaizdą, nuo kurio ir kalbos dovaną kuriam laikui prarado- sujauktame bute su ryškiomis smurto žymėmis galvoje tįsojo S.Vanago kūnas, o nuo jo sklindąs kvapas leido daryti prielaidą, kad jis čia guli ne vieną dieną. Netgi maisto likučiai jau buvo spėję pelėsiu apaugti, kas šiaip jau  nei per dieną, nei per tris nepasidaro.

Išgirdę, kas nutiko jų namo kaimynui Stasiui, žmonės paprašė pareigūnų užeiti ir į paslaptingai „uždarbiauti išvykusio“ Alvydo butą. Pareigūnai, susiradę Alvydo dukras, nusprendė kaimynų prašymą patenkinti. Laužtuvu atidarę duris, jie išvydo panašų vaizdą kaip ir pirmojo nužudytojo bute, tik A.Jovarauskas buvo pasmaugtas televizoriaus kabeliu, kuris aukai apie kaklą buvo apvyniotas daug kartų.

Skriaudė nuolat

Nužudytuosius kaimynai apibūdino kaip ramius, taikius žmones. Sakė, jei ir išgerdavo, tai triukšmo nekeldavo: „Mes gal tik po pusmečio pamatėme, kad name yra naujų gyventojų“.

Tuo tarpu apie R.Jovaišą kaimynai negalėjo pasakyti nė vieno gero žodžio. Jis nuolat skriaudęs šiandien jau nužudytuosius vyriškius. „Kai sužinodavo, jog kaimynai gavo pensijas, tai cakt iškart ir prisistatydavo. Ir ne taip, kad gražiuoju prašytų paskolinti ar sušelpti, bet su griausmingais reikalavimais“, - pasakojo kaimynystėje gyvenantys žmonės.

R.Jovaišas, kaip teigia kaimynai, itin skriausdavęs vienišių Stasį, mat šis gyveno bute, kuriame kadaise gyveno jis pats. Bet R.Jovaišas tą butą jau buvo praradęs. Taip jau atsitiko, kad Pajūralio kaime gyvenusio S.Vanago būstas prieš gerus metus sudegė, todėl rajono savivaldybė benamiu tapusiam padegėliui skyrė socialinį būstą Žemaitės gatvėje. Tačiau šio buto savininku save tebelaikė ir R.Jovaišas, kuris nuolat sakydavęs, jog galįs čia pareiti kada panorėjęs ir elgtis jame kaip jam patinka.

Po kraupaus radinio Žemaitės daugiabutyje, iškart į apklausą policijos komisariate buvo atvežta G.Tulšienė, įtariamojo dviguba žmogžudyste motina. Iškart buvo paskelbta R.Jovaišo paieška. Tačiau pareigūnams čia padėjo pats įtariamasis, kuris paskambino savo motinai kaip tik tuo metu, kai ši „viešėjo“ policijos komisariate. Pareigūnai įtariamąjį sulaikė netoli Šilalės esančiame vienkiemyje. Jis prisipažino nužudęs abu vyriškius iš keršto.

Abejingas delsimas

Vos sulaikius R.Jovaišą, Šilalę perskrodė žinia apie dar vieną lavoną, rastą kitame name su perpjauta gerkle. Tačiau netrukus paaiškėjo, jog prie trečiosios mirties  R.Jovaišas nėra nagų prikišęs. „Bet vis tiek baisu, kai tokiame nedideliame mieste per dvi dienas- trys šiurpios žmogžudystės“, - neketino „pasiduoti“ šilališkiai.

Šilalės gyventojai mano, jog tragedijos Žemaitės daugiabutyje buvo galima išvengti, jei tik policijos pareigūnai pro pirštus nebūtų žiūrėję į ne kartą už įvairius nusikaltimus teisto R.Jovaišo siautėjimus.

Kaip žurnalistams pasakojo nelaimės daugiabučio komendantė Albina Jokubauskienė, žmonės ne kartą policijai skundėsi dėl agresyvaus vyriškio elgesio. Tai pinigus, tai telefoną atėmęs... Ir tą naktį, kuomet, kaip įtariama, įvyko tragedija, komendantė Albina matė, kaip R.Jovaišas laiptinėje talžė iš matymo pažįstamą Saulių, o šalia iš siaubo klykė Janė P. Tuokart užteko Albinai riktelti, jog ji tuoj iškvies policiją, ir mušeika apsiramino.

Tuo tarpu R.Jovaišas, kaip matė komendantė, pasuko į S. Vanago butą, po ko šio vyriškio jau niekas nebematė. Po poros dienų pas komendantę buvo užsukusi  Janė P., kuri pasiguodė, jog R.Jovaišas ją smaugdamas atėmė 200 litų. Moteriškė sakėsi dėl to buvusi policijoje ir jai buvo išduotas siuntimas pas teismo medicinos ekspertą. Janė P. netgi teigė, jog ji mačiusi, kaip R.Jovaišas trenkęs į galvą S.Vanagui, po ko šis susmukęs.

Šiuo klausimu kaimynai pasidalijo į dvi nuomonių puses: vieni mano, jog pareigūnams, veikiausiai, atsibodo aiškintis įkaušusiųjų santykius, kurie kartais nė patys nežino, dėl ko susipešė. Juk ir pati Janė P. stiprokai išgerianti. Tuo tarpu kiti mano, jog tik ilgai netramdomas triukšmadarys virto žmogžudžiu. Jei būtų laiku stabdomas, taip nebūtų atsitikę.