"Matome, kad procesas nevyksta, jau nevyksta faktiškai ketveri metai, tai vienos, tai kitos kaip ir oficialios, teisėtos priežastys procesui vykti vis trukdo. Belieka tik apgailestauti", - po posėdžio žurnalistams sakė Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokuroras Saulius Verseckas.
 
 Pasiteiravus, gal tokiu atveju reikėtų skirti atsarginį gynėją, prokuroras sakė, kad tai išryškina proceso trūkumus. Pasak S. Versecko, Baudžiamojo proceso kodeksas numato, kai tais atvejais, kai bylos sudėtingos, ilgos, gali būti skiriamas atsarginis teisėjas. Tai esą ir yra padaryta Darbo partijos byloje, panašiai būtų galima padaryti ir su atsarginiais advokatais.
 
 "Baudžiamojo proceso kodeksas numato gynėjo pakeitimo tvarką ir ji faktiškai yra tokia, kai gynėjas iš eilės tris posėdžius negali dalyvauti teisme. Tai, aišku, gana sudėtinga, ypač, kai posėdžiai vyksta su tokiomis pertraukomis, kad tris posėdžius iš eilės nedalyvautų gynėjas", - paaiškino prokuroras. Jis neprognozavo, kada galėtų būti išnagrinėta byla.
 
 Darbo partijos lyderis Viktoras Uspaskichas sakė, kad iki Seimo rinkimų, vyksiančių rudenį, bus sunku išnagrinėti bylą, jis neatmeta, kad prašys jo atžvilgiu bylą išskirti.
 
 "Pagrindinis dalykas - visi stumia, kad ją suspėtų išnagrinėti iki Seimo rinkimų, bet vėlgi dėl senaties termino, tai turi būti išnagrinėta. Mano senaties terminas užsibaigia 2016-2017 metais. Maža to, ko gero, kitą teismo posėdį prašysiu, kad mane gal atskirtų, todėl, kad ten iš visos bylos, 160 tomų, mane liečia du epizodai, dėl kurių mane tampo jau 5-6 metus", - komentavo kaltinamasis.
 
 Pasak V. Uspaskicho, byla nevilkinama. Bylos nagrinėjimas stringa, nes ji didelės apimties - keturi kaltinamieji, 300 liudytojų, 5 advokatai.
 
 "Ir teisėjai gali susirgti. Aš net ir sirgdamas einu. O ką daryti? Todėl, kad būtinai sakys, kad V. Uspaskichas serga", - sakė "darbiečių" lyderis.
 
 Generalinės prokuratūros kaltinamajame akte Darbo partija kaltinama sistemingai vedusi dvigubą buhalterinę apskaitą, dėl ko esą neįmanoma tiksliai nustatyti šios partijos finansinių įsipareigojimų vykdymo ir struktūros 2004-2006 m.
 
 Taip pat prokuratūra skelbė, kad nežinodama apie šią dvigubą buhalterinę apskaitą Vyriausioji rinkimų komisija Darbo partijai neteisėtai skyrė beveik 5 mln. litų dotacijų.
 
 Prokurorų duomenimis, iš viso 2004-2006 m. nuslėpta apie 25 mln. litų. Darbo partijos lyderis Viktoras Uspaskichas buvo įvardintas "nusikalstamos organizuotos grupės dalyviu". Pasak S. Versecko, būtent V. Uspaskicho nurodymu buvo vedama dviguba buhalterija, jis asmeniškai ją kontroliavo.
 
 Nuslėptos lėšos buvo naudojamos neoficialiems darbo užmokesčiams, TEO sąskaitoms apmokėti, renginių organizavimui, pasiruošimui rinkimams ir t. t.
 
 Be V. Uspaskicho, kaltinimai buvo pateikti ir Darbo partijai kaip juridiniam asmeniui. Taip pat kaltinimus išgirdo darbietis Vytautas Gapšys, nurodęs buhalterinę apskaitą vesti apgaulingai ir pasirašęs žinomai neteisingus dokumentus, vyriausioji Darbo partijos iždininkė Marina Liutkevičienė, valstybės institucijoms finansinėse deklaracijose žinomai pateikusi neteisingus duomenis, Darbo partijos buvusi darbuotoja Vitalija Vonžutaitė, kuriai, pasak prokurorų, V. Uspaskichas asmeniškai nurodė vesti dvigubą buhalteriją.
 
 Baudžiamojon atsakomybėn patraukti V. Uspaskichą, kaip tuometį Seimo narį, už įtariamai neskaidriai vykdytą finansų apskaitą Lietuvos parlamentas davė sutikimą dar 2008-aisiais. 2009 m. V. Uspaskichui tapus europarlamentaru jis buvo įgijęs teisinės neliečiamybės statusą, bet po metų Europos Parlamentas jį panaikino.
 
 V. Uspaskichas iki šiol jokios kaltės nepripažino, kaltinimus vadino politizuotais. Jam gresia laisvės atėmimas iki ketverių metų.
 
 Senaties terminas šioje byloje sueina 2014 m.

ELTA ir valstietis.lt