Toks požiūris dominuoja tarp visų amžiaus grupių gyventojų, nepriklausomai nuo to, kokios yra jų pajamos. 56 proc. Lietuvos gyventojų pritaria tam, kad tinkama pensija rūpintis turi ir pats žmogus, taip dažniausiai mąsto jauniausi gyventojai su didesnėmis pajamomis.
 
 Lietuvos gyvybės draudimo įmonių asociacijos prezidentas Artūras Bakšinskas, antradienį pristatydamas apklausos rezultatus, teigė, kad Vyriausybės sudarytose ir Seimo patvirtintose socialinės reformos gairėse numatyta, kad ateityje valstybinė pensija turėtų sudaryti tik 40 proc. buvusio darbo užmokesčio.
 
 Jis pabrėžė, kad, pagal tarptautinius standartus, išėjus į pensiją ji turėtų būti ne mažiau 70 proc. buvusio atlyginimo dydžio, todėl gyventojai privalo pensijai kaupti papildomai ir tai pradėti kuo jaunesni, kad būtų kuo mažesnės įmokos ir kuo didesnės išmokos sulaukus senatvės.
 
 Apklausa taip pat parodė, kad prie 34 proc. pensininkų išlaikymo prisideda jų artimieji, bet net 58 proc. artimųjų remiamų pensininkų šios paramos neužtenka.
 
 Dažniausiai remiami tie pensininkai, kurių pajamos vienam šeimos nariui per mėnesį siekia 601-800 litų.
 
 38 proc. asmenų, remiančių pensininkus, teigė per mėnesį jų išlaikymui skiriantys mažiau negu 100 litų, 39 proc. tam skiria 100-300 litų ir tik 20 proc. - daugiau negu 300 litų.
 
 Tuo tarpu vos 16 proc. respondentų teigė, jog pensininkams, kad jie galėtų normaliai pragyventi, papildomai užtektų mažiau negu 300 litų. 40 proc. respondentų tvirtino, kad reikėtų daugiau, o net 44 proc. teigė, kad nežino, kokios sumos pensininkams trūksta.
 
 Pasak A. Bakšinsko, nežinantys, kiek trūksta pensininkams, arba remia artimuosius pagal galimybes, nesigilindami, kiek iš tikrųjų reikia, arba neturi pensinio amžiaus artimųjų.

Gyvybės draudimo įmonių asociacijos prezidentas Artūras Bakšinskas (k) ir asociacijos komunikacijos darbo grupės vadovas Ernestas Skeberis. Gedimino Savickio (ELTA) nuotr.

 Dauguma - 81 proc. - apklaustųjų teigė, kad sulaukę pensijos nenorėtų, jog artimieji prisidėtų prie jų išlaikymo. Labiausiai prieš artimųjų paramą nusiteikę jauniausi gyventojai, o už ją pasisako 40-59 metų gyventojai.

 
 68 proc. Lietuvos gyventojų nemano, kad jiems užteks iš "Sodros" gaunamos pensijos, 27 proc. teigė to nežiną. Vos 5 proc. gyventojų atrodo, kad iš "Sodros" gaunamos pensijos jiems užteks senatvėje.
 
 Absoliuti dauguma - 86 proc. - apklausos dalyvių tvirtino nežiną, kokią dabartinio darbo užmokesčio dalį sudarys iš valstybės gaunama pensija. Kaip pagrindinę to priežastį 69 proc. respondentų nurodė tai, kad taip toli į ateitį neplanuoja, 27 proc. teigė nežinantys, iš kur gauti informacijos.
 
 Pasak A. Bakšinsko, tai, kad gyventojai mano, jog pensiją turėtų užtikrinti valstybė, bet nemano, kad tos pensijos pakaks, turėtų paskatinti juos pačius rūpintis pensija, tačiau to dauguma nedaro. Jo teigimu, gyventojai pensija turėtų rūpintis pradėti kuo anksčiau, kad vėliau nereikėtų artimųjų paramos.
 
 "Jeigu gyventojui iki pensijos liko maždaug 30 metų ir jis nori gauti 300 litų didesnes pajamas senatvėje, kas mėnesį turėtų draudimui skirti apie 120 litų. Tokiu būdu kaupiant 30 metų, 65-erių metų išėjus į pensiją būtų sukaupta maždaug 58 tūkst. litų suma. Iš jos 16 metų - tiek, kiek pagal statistinius Lietuvos duomenis vidutiniškai dar gyvena į pensiją išėjęs asmuo - prie pensijos būtų galima prisidėti po 300 litų per mėnesį", - pateikė skaičiavimus A. Bakšinskas.
 
 Tyrimo, kuris buvo vykdomas reprezentatyvios apklausos būdu, metu apklausta 1000 vyresnių negu 18 metų Lietuvos gyventojų. Tyrimą atliko viešosios nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovė "Vilmorus".

ELTA ir valstietis.lt