Seimo pirmininkės sūnaus Gedimino Degučio aiškinimas, jog sausio 6 dieną įvykęs pinigų įskaitymas paskolos dengimui – tai lapkričio 16 dieną iki banko nacionalizavimo pradėtos operacijos tęsinys įskaudino kitus „Snoro“ klientus. Tą pačią dieną iki banko nacionalizvimo pradėtos vykdyti kitų asmenų operacijos baigtos nebuvo, atsakymų iš banko šie žmonės taip ir nesulaukė.

Kreipėsi lapkričio 16-ąją

Seimo pirmininkės Irenos Degutienės sūnus ir įmonės „Novotersa“ vadovas  bei akcininkas Gediminas Degutis įsitikinęs, kad bankrutuojančio „Snoro“ istorijoje jo verslui jokios privilegijos nebuvo taikomos.

Raštą dėl „Snoro“ banke esančioje įmonės sąskaitoje 652 tūkst. litų įskaitymo paskolos padengimui G. Degutis išsiuntė 2011 m. lapkričio 16, tai yra tą pačią dieną, kai bankas nacionalizuotas.

Kadangi nacionalizavus banką visos finansinės operacijos buvo sustabdytos, dalis kredito buvo padengta šių metų sausio 6 dieną. Redakcija turi banko sąskaitos išrašo kopiją, iš kurios matyti, kad paskolos dengimui įskaičius šiek tiek daugiau nei 645 tūkst litų, kredito likutis sumažėjo iki apytikriai 0,5 mln. litų.  

Primename, kad firma „Novotersa“ praėjusiais metais iš „Snoro“ banko paėmė 1,6 mln. litų paskolą būstų statybai Mindaugo gatvėje Vilniuje.

G. Degutis paneigė anksčiau viešintą informaciją, kad šimtai tūkstančių litų, gautų už parduotus butus, buvo laikomi įmonės „Novotersa“ sąskaitoje. Tai esą buvo ne indėlis, o specialioji sąskaita, skirta kredito dengimui.G. Degutis tikino šios sąskaitos negalėjęs valdyti; esą tai galėjo daryti tik bankas „Snoras“. Einamojoje „Novotersa“ sąskaitoje šiuo metu yra apie 100 tūkst. Eurų sudaranti suma – kaip tik tiek, kiek kompensuoja indėlių draudimas. Šiais pinigais verslininkas taip pat norėtų padengti paskolos likutį, tačiau kol kas iš banko „Snoras“ teigiamo atsakymo nesulaukęs.

Pradėtų operacijų tęstinumas?

Panevėžietę Danutę Gaidienę įskaudino G. Degučio pasakojimas TV laidoje “Lietuva tiesiogiai” apie tai, kad jis, nieko nežinodamas apie banko nacionalizavimą, lapkričio 16 dieną atliko pavedimą paskolai padengti. Kadangi dėl banko nacionalizavimo to padaryti nespėjo, pavedimas įvykdytas sausio 6 dieną.

“Ar neskaudu klausyti paprastam pensininkui tokius aiškinimus? Aš taip pat, nieko neįtardama apie gresiantį bano bankrotą, lapkričio 16 dieną 11 val. nutraukiau indėlio sertifikato sutartį, o pinigų nebeatgaunu. Apmaudu, kad mūsų Lietuvėlėje galioja dvigubi standartai: vieni elitui, kiti – vargšams. Man mano 8 tūkstančiai litų – kaip  milijonieriui milijonas”, - prašydama padėti atgauti pinigus į vieną Seimo narių kreipėsi D. Gaidienė.  

Moteris 2011 metų rugpjūtį prie namų esančiame banke “Snoriukas” pasidėjo dantų protezavimui sukauptus 8 tūkst. litų. “Bijojau pinigus laikyti namuose, todėl kreipiausi į banką. Ten man pasiūlė įsigyti indėlio sertifikatą ir paaiškino, kad galėsiu sutartį nutraukti, kai tik prireiks pinigų ir kad gausiu palūkanų. Paklausiau, ar tas indėlio sertifikatas draustas “Indėlių ir investicijų draudime”. Paaiškino, kad tikrai draustas, ir davė pasirašyti sutartį, kurioje iš tiesų pažymėta, kad sertifikatas apdraustas”, - tvirtino moteris. Lapkritį apsilankiusi pas odontologą sužinojo, kokios procedūros bus reikalingos ir kiek tai kainuos. Lapkričio 16-osios rytą nuėjo į “Snoriuką” nutraukti indėlio setifikato sutartį ir atsiimti pinigus. Ten išgirdo, kad tai galės padaryti rytoj. “Išaušo 17 diena, pati baisiausia mano gyvenime, - vaizdingai dėstė panevėžietė. – Praradau savo sunkiai sutaupytus pinigėlius. Jau ryte išgirdau  Kubiliaus ir Šimonytės kalbas, kad indėlio sertifikatai nedrausti. Tačiau svarsčiau taip: juk spėjau nutraukti sutartį prieš banko nacionalizavimą, vadinasi, turiu pinigus atgauti“. Deja, nors sandorį spėjo nutraukti, pinigų moteris neatgavo. Ji nesulaukė  atsakymo nei iš laikinojo banko administratoriaus, nei iš “Indėlių ir investicijų draudimo”, į kuriuos kreipėsi raštu.

“Mano istorija prieštarauja I. Degutienės sūnaus pasakojimui per televiziją, kad yra pradėtų operacijų tęstinumas”, - įsitikinęs Klaipėdoje gyvenantis Vytas Paškauskas. Jis taip pat lapkričio 16 dieną apiformino pinigų už turėtą indėlio sertifikatą atsiėmimą. V. Paškauskas su žmona 2011 metų balandį banke “Snoras” įsigijo 10 tūkst. litų indėlio sertifikatą. Lapkričio 15-ąją spaudoje pasirodžius informacijai apie galimas banko problemas, tą patį vakarą klaipėdietis kreipėsi į “Snoro” darbuotoją, klausdamas, ar tai tiesa. Sulaukęs atsakymo, kad “tikrai kažkas įvyks”, lapkričio 16-osios rytą su žmona Taikos prospekte esančioje valiutos keitykloje pateikė prašymą atsiimti pinigus. Apiforminusi dokumentus banko darbuotoja pasakė, kad pinigus su priskaičiuotais procentais sutuoktiniai galės atsiimti lapkričio 17 dieną. “Deja, tą pat dieną apie 16 val. bankas “buvo užpultas”, ir apie mūsų pinigus niekas nenori kalbėtis, nors bandėme kreiptis visur. Kreipėmės į indėlių draudimo įstaigą, bet atsakymo nesulaukėme. Kai kreipiausi į “Snoro” filialą, esantį Liepų gatvėje Klaipėdoje, buvo pasakyta: “Jūsų pinigai tiu-tiu“. O kaipgi tada iki banko nacionalizavimo pradėtų operacijų tęstinumas?” – piktinosi V. Paškauskas, pridurdamas, kad, matyt, yra “lygių ir lygesnių”.

Aiškinsis prokuratūra

Seimo narys Lietuvos socialdemokratų partijos frakcijos Seime seniūnas Algirdas Butkevičius sausio 20 dieną kreipėsi į Generalinę prokuratūrą, prašydamas ištirti, ar bankrutuojančio banko „Snoras“ bankroto administratorius Neilas Cooperis piktnaudžiavo tarnybine padėtimi bei ar jam nebuvo daromas neteisėtas spaudimas.
Generalinė prokuratūra pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl galimai neteisėtų veiksmų „Snoro“ banke.  Pareigūnų teigimu, „bus tikrinama viešoje erdvėje paskleista informacija, jog po bankui „Snoras“ iškelto bankroto, šioje kredito įstaigoje buvo neteisėtai atliekamos finansinės operacijos“.

Į Generalinę prokuratūrą kreipėsi ir Seimo pirmininkė, kurią papiktino A.Butkevičiaus teiginiai apie „valdančiųjų giminaičius“, neva atlikusius neleistiną bankinę operaciją.
Banko „Snoras“ administratorius Neilas Cooperis tvirtino, kad nieko neteisėto bankroto procedūros metu nebuvo padaryta, jokio spaudimo jis nepajuto, o ir esąs ne iš tų žmonių, kurie tokiam spaudimui pasiduotų.

Kieno sąskaita?

Baigiantis 2011 metams, Seimas priėmė Bankų įstatymo pakeitimus, leidžiančius tam tikrai banko kreditorių grupei (indėlininkams) iš sąskaitose turimų lėšų padengti  iš to paties banko paimtus kreditus. Ši tvarka įsigaliojo sausio 1 dieną.

Tačiau maksimali suma, kurią galima įskaityti, tesiekia 100 tūkst,. eurų  (345 280 LTL). Banko pranešime teigiama, kad įskaitymo procedūra netaikoma savaime. Klientas arba bankroto administratorius inicijuoja įskaitymo procedūrą.

Neilas Cooperis nusprendė paskolas turintiems banko klientams automatiškai užskaityti tik iki 5 tūkst. litų sąskaitose esančias sumas. Automatinis įskaitymas pradėtas taikyti tik nuo vasario 1 dienos. Klientai, kurių sąskaitose daugiau nei 5 tūkstančiai litų, turi kreiptis į bankroto administratorių, užpildyti ir pateikti bankui specialią banko interneto svetainėje esančią formą.

Pasigirsta nuomonių, kad G. Degutis, kurio iš kurio įmonės sąskaitos „Snore“ į kredito sąskaitą įskaityta daugiau nei 600 tūkst. Litų suma, taip „laimėjo“ apie 300 tūkstančių litų, tai yra sumos, kuri galėjusi pradingti, nes nėra apdrausta indėlių draudimu.  

G. Degutis tvirtina, kad visi jo veiksmai buvo teisėti, nes sąskaita, iš kurios pervesti pinihgai kredito daliai padengti, yra ne įmonės einamoji sąskaita, o speciali banko sąskaita, kurioje esančiomis lėšomis jis nedisponuoja.

Skačiukai – ne pinigai
Advokatas Kęstutis Virbickas teigė:

 „Kai bankui iškeliama bankroto byla, pinigų judėjimas sąskaitose negalimas. Administratorius negali vykdyti įstatymams prieštaraujančių veiksmų. Jei įmonei iškelta bankroto byla, preziumuojama, kad lėšų nėra. Paprasčiau tariant, banko klientas mato „skaičiukus“, tačiau nereiškia, kad jie atspindi realiai egzistuojančius pinigus. Jei įmonėje trūksta lėšų, kaip galima atlikti pervedimus? Negalime teigti, kad įstatymus pažeidė Gediminas Degutis. Tačiau galime įtarti, kad atlikęs užskaitą banke dirbantis asmuo pažeidė įstatymus, nes pažeidė kreditorių eiliškumą.

Įmonių bankroto įstatyme bei Lietuvos respublikos bankų įstatyme nustatyta, kad nuo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos valdyti, naudoti banko turtą ir lėšas bei jais disponuoti turi teisę tik bankroto administratorius.

Kreditorių teisių ir teisėtų interesų apsauga, kaip vienas pagrindinių bankroto instituto tikslų, akcentuojama Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktikoje. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad  bankrutuojančios įmonės statusas reiškia, jog įmonė yra nemoki, tai yra ji negali patenkinti visų kreditorių reikalavimų. Bankrutuojančiai įmonei draudžiama atsiskaityti su vienais kreditoriais, „nuskriaudžiant“ kitus, nes įmonės turtas yra visiems kreditoriams dalintinas turtas. Bankrutuojanti įmonė atnaujina finansinių prievolių vykdymą tik baigiamojoje įmonės likvidavimo proceso stadijoje. Visų tos pačios eilės kreditorių reikalavimai tenkinami proporcingai pagal lėšas, gautas pardavus likviduojamos dėl bankroto įmonės turtą. Užtikrinamas kreditorių eiliškumas bei lygiateisiškumas jų reikalavimų patenkinimui. Neturi būti vieno žmogaus skola padengiama, taip apribojant kitų kreditorių galimybę proporcingai atgauti pinigus. G. Degutis „Snoro“ banke yra ir kreditorius, ir skolininkas“.