Plačiausiai užsimojo Krašto apsaugos ministerija (KAM). Vyriausybė į parduotinų objektų sąrašą įtraukė 97 naujus kandidatus. Tačiau gautos lėšos nepateks į Privatizavimo fondą, kurio pagrindu daugiausiai pildomas Stabilizavimo fondas, o nusės įvairių institucijų darbo sąlygų gerinimui.

Dar 2007-aisiais tuometinė Vyriausybė sugalvojo naujovę, pavadintą valstybės turto atnaujinimu. Numatyta pastatyti arba nupirkti naujus pastatus Generalinei prokuratūrai, Valstybės saugumo departamentui, Vaiko teisių apsaugos tarnybai, Statistikos departamentui ir kitoms institucijoms, o išlaidas vėliau padengti pardavus senąjį turtą. Tais pačiais metais sudarytas ir parduotino turto sąrašas. Pardavus jį išlaidos turėjo atsipirkti. Tačiau paaiškėjo, kad planai buvo pernelyg optimistiniai.

Pavyzdžiui, KAM suplanavo rekonstruoti arba naujai pastatyti kompleksinį pastatą Vilniuje, kitus pastatus Kaune ir Švenčionių rajone, tačiau dabar apsidairyta, kad anksčiau pardavimui numatytų objektų nebeužteks, todėl aukciono dalyviams bus pasiūlyti 66 nauji nekilnojamojo turto objektai, daugiausiai KAM tarnybiniai butai, taip pat buvęs aerodromo kompleksas Kazlų Rūdos savivaldybėje. Valstybės saugumo departamentas taip pat pernelyg optimistiškai suplanavo savo parduodamo turto vertę, todėl norint padengti išlaidas, teks papildomai aukcionui pateikti administracinį pastatą Kaune su statiniais, ir valstybė turės prisidėti 30,9 mln. litų. Generalinės prokuratūros pastato statyboms irgi neužteko anksčiau numatyto turto pardavimo pajamų. Be to, ir paties projekto vertė išaugo, todėl valstybė iš savo kišenės turi atseikėti 12,1 mln. litų.

 Kovo 11-osios Akto signataras, buvęs Valstybės turto fondo vadovas Audrius Rudys dėl esamos padėties kaltino ne tik perdėtą optimizmą, bet ir Turto banką, kuris ir atlieka turto atnaujinimo funkcijas. Pasak A. Rudžio, "šiuo metu iš viso pardavinėti valstybės turtą yra žalinga, ir pati sistema, sukurta 2007-aisiais Gedimino Kirkilo Vyriausybės, buvo žalinga".

ELTA