R. Baniulio teigimu, nepaisant dėl lėšų stygiaus sumažėjusio PAGD finansavimo, ugniagesių komandų skaičius savivaldybėse per paskutinius trejus metus išaugo nuo 276 iki 302. Net 108-ose šių komandų liko tik po vieną ugniagesį, o tokį darbą dirbantis vienas žmogus jokiu būdu negali tinkamai atlikti savo pareigų. Todėl, pasak R. Baniulio, susiklostė situacija, kuomet darbas tokiose savivaldybių komandose buvo tik imituojamas.
 
 "Vienas budėdamas ugniagesys, gavęs informaciją, pavyzdžiui, kad dega šiukšlių konteineris prie bažnyčios, atvažiuoja prie bažnyčios, bet negali užgesinti, nes tenka laukti dar 10-15 minučių, kol atvažiuos dar viena mašina ir kitas ugniagesys. Ar tai darbas? Ar tai racionaliai išleidžiamos lėšos? Dar įvertinus tai, kad pas mus šiandien ugniagesių komandų yra daugiausia Baltijos valstybėse, buvo nutarta vis dėlto laikytis principo - geriau mažiau, bet geriau, o ne principo, kuriuo, deja, kai kurie merai vadovaujasi, kad valstybė apsimeta, kad mums moka pinigus, o mes apsimesime, kad dirbame" , - dėstė R. Baniulis.
 
 Sprendžiant šią problemą ir buvo nuspręsta pasiūlyti savivaldybėms panaikinti iš viso 23 mažuose kaimeliuose esančias ugniagesių komandas, žurnalistams aiškino R. Baniulis. Pasak jo, jų gyventojai, atsitikus nelaimei, sulauks pagalbos iš gretimų savivaldybių komandų.

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento (PAGD) direktorius, vidaus tarnybos generolas Remigijus Baniulis

 
 Savivaldybių vadovus, prieštaraujančius reformai, R. Baniulis apkaltino politikavimu ir valstybės lėšų švaistymu. Jis retoriškai klausė, kodėl, pavyzdžiui, Skuodo savivaldybei užtenka trijų ugniagesių komandų, o Kupiškio - būtinai reikia devynių.
 
 "Reikia įsisavinti, kad balius už svetimas lėšas - nepadoru. Tai yra valstybės deleguota funkcija, kurią finansuoja valstybė, todėl kiekvienas centas turi būti labai pasvertas ir iš jo išspausta maksimali nauda", - aiškino R. Baniulis.
 
 Jis taip pat priminė, kad savivaldybių ugniagesių komandų išdėstymas buvo nepasikeitęs dar nuo sovietinių laikų, kuomet veikė tarpkolūkinės savanoriškos ugniagesių komandos, bet tai nereiškia, kad ten, kur tokių komandų nėra ir niekad nebuvo, gaisrai yra gesinami blogiau - netgi priešingai, žmonėms šalia esanti gaisrinė, net ir veikianti neefektyviai, suteikia apgaulingą saugumo jausmą, skatina juos būti neatsargius.
 
 "Ugniagesių komandas reikia optimizuoti, mažesnis skaičius komandų - stipresnis skaičius, jie gali dirbti. Reikia ieškoti viešųjų ir vidinių lėšų, kad būtų atnaujinamas ir parkas, ir žmonių motyvacija dirbti, nes šiandien jie dirba už pačią minimaliausią algą ir dar būna nemokamų atostogų išvaromi. Sakome, kad (...) užteks apsimetinėti, kad mes gerai gesinam gaisrus kaimuose. Ieškom būdų, kaip tai padaryti", - tvirtino R. Baniulis.
 
 Jis taip pat akcentavo, kad po reformos vidutinis savivaldybės ugniagesio darbo užmokestis išaugs 50 litų, nebebus poreikio jiems eiti nemokamų atostogų. Socialinių problemų, pasak jo, nekils, nes kai kurie mažinami etatai ir taip neužimti arba juose dirbantys ugniagesiai jau yra pensinio amžiaus, kiti ugniagesiai bus perkelti į kitas savivaldybes.

ELTA ir valstietis.lt