Išlaidas ir toliau karpys

199 parlamentarai balsavo už, 74 pasisakė prieš naująjį taupymo planą. Už taupymo priemonių paketo priėmimą pasisakė ir Graikijos finansų ministras Evangelas Venizelas, pareiškęs, kad šalis patirs kur kas didesnę žalą, jei išlaidų karpymo paketui nebus pritarta. „Graikų tautos garbė ir orumas yra pažeminti, tačiau, kad ir kaip būtų sunku, reikia pasirinkti mažiau skaudų kelią“, - E.Venizelo žodžius citavo seniausias Atėnų dienraštis ir to paties pavadinimo interneto svetainė anglų kalba „Athens news“.

Finansų ministrui pritarė ir šalies premjeras Lucas Papademas. Jis savo kalboje konstatavo, kad atmetus valstybės išlaidų tolesnio karpymo priemones, Graikija „bankrutuotų ir išlėktų iš euro zonos“. „Tai, kas buvo pastatyta ant kortos, yra Graikijos, kaip neatskiriamos Europos Sąjungos dalies, ateitis. Būtina suprasti, kad pagrindinė krizės priežastis yra ta, kad daugelį metų valstybė sistemingai išleido daugiau pajamų, nei kad gavo" - sakė jis „Athens news“  laikraščiui.

Parlamento nariai taip pat patvirtino sandorį nurašyti 100 mlrd. eurų Graikijos skolos, priklausančios privatiems bankams. Po balsavimo partijos pranešė, kad iš savo gretų pašalino maždaug 20 maištaujančių narių.

Protestavo ir iškilios asmenybės

Tuo pat metu, kai rūmų viduje virė debatai dėl taupymo priemonių, po parlamento langais vyko riaušės. Susirinkę protestuotojai mėtė akmenis ir Molotovo kokteilius, buvo padegti keli pastatai, praneša Elta .

Smurtas nustelbė masines protesto demonstracijas, kurios penktadienį ir visą savaitgalį vyko sostinėje Atėnuose ir kituose didesniuose Graikijos miestuose, informuoja athensnews.gr . 100 tūkstančių – tiek į Atėnų centrines gatves surinko demonstrantų. „Iš pradžių nuotaika buvo taiki, tačiau apie 17.30 val., pasak demonstrantų, policija paleido ašarines dujas į minią“, - rašoma „Athens news“  pranešime.

Kaip tikina graikų spauda, tarp protestuotojų buvo vienas iš labiausiai žinomų graikų dainų autorių ir kompozitorių, 86-erių Mikis Theodorakis.

Demonstracijose taip pat dalyvavo 90-metis politikas ir rašytojas Manolis Glezosas, visame pasaulyje žinomas dėl jo pasipriešinimo nacių politikai Antrojo pasaulinio karo metu (vieną 1941 metų naktį jis nuplėšė nacių vėliavą virš Akropolio vokiečių okupantams prieš pat nosį ir tuo pakėlė Atėnų gyventojų dvasią).

Abu garbaus amžiaus graikų tautos simboliais vadinami vyrai turėjo ieškoti prieglobsčio parlamento pastate, kuomet policija paleido ašarines dujas į minią.

Graikų spaudą patvirtino kone didžiausia pasaulio naujienų agentūra „Reuters“. „Nuo riaušininkų ir policijos mūšių turistai ir vietiniai graikai slėpėsi kur įmanydami: jie iš mūšio lauku tapusių gatvių lėkė į viešbučius ir kitas vietas, kur tikėjosi išvengti akmenų krušos ir ašarinių dujų debesų“, - skelbia nuo 1851-ųjų veikianti ir savo padalinius 94-iose šalyse turinti naujienų agentūra.

Mažiausiai 120 žmonių buvo sužeisti, 23 įtariami riaušininkai suimti, o dar 44 – sulaikyti. Premjeras L. Papademas ragino gyventojus išlikti ramius ir sakė, kad demokratijoje smurtui vietos nėra. „Mūsų šalis, mūsų namai dega. Atėnų centras skendi liepsnose. Negalime leisti, kad populizmas sudegintų mūsų valstybę“, - konservatorių parlamento narį Kostį Hatzidakį citavo prancūzų naujienų agentūra AFP .

Spaudimas skatins judėti į priekį

Tuo tarpu Vokietijos ekonomikos ministras Filipas Riosleris pirmadienį gynė Berlyno ir Briuselio spaudimą Graikijai. Vietos televizijai F. Riosleris sakė, kad Graikijos parlamento balsavimas už taupymo priemones "iš esmės buvo būtinas", tačiau, anot jo, tai vis tiek yra žingsnis teisingo kelio link. Vokietijos ministras pabrėžė, kad lemtingas bus pagrindinių Graikijos kreditorių: ES, Europos centrinio banko (ECB) ir TVF sprendimas.

"Gerai, kad įstatymai buvo patvirtinti ir dar balsų dauguma, bet dabar svarbiausia yra tinkamai įgyvendinti struktūrines reformas", - kalbėjo F. Riosleris.- Mes žengėme žingsnį teisingo kelio link, tačiau toli gražu dar nepasiekėme tikslo".

Jis prisiminė, kad tam tikrus įstatymus dėl mokesčių reformos Graikijos parlamentas anksčiau patvirtino, tačiau jie nebuvo veiksmingai įgyvendinti, o tai, anot jo, yra "dalis problemos", kurią turi išspręsti pati Graikija. F. Riosleris taip pat pabrėžė, kad Vokietijos ir ES spaudimas Graikijai įgyvendinti nepopuliarias ir griežtas taupymo priemones "buvo teisingas sprendimas, norint paskatinti Graikiją judėti į priekį".

Sunki reformos našta

Pirmadienį Atėnų gaisrininkai baigė gesinti rusenančius pastatus, o tvarkymo komandos gatvėse šlavė ir rinko nuodėgulius bei nuolaužas. Tokie buvo smurtiniu virtusio protesto prieš naujas taupymo priemones padariniai, informavo Elta . Sudegė mažiausiai 45 pastatai, tarp jų vienas iš seniausių sostinės atstatytų kino teatrų, nemažai parduotuvių ir kavinių buvo nuniokotos ir apvogtos.

Pirmadienio rytą ore dar sklandė ašarinių dujų tvaikas, kuris dusino praeivius. Valdžia pranešė, kad medicininės pagalbos prireikė 68 policijos pareigūnams. Į juos protestuotojai mėtė Molotovo kokteilius ir akmenis. Ligoninėse atsidūrė mažiausiai 70 protestuotojų.

Įvykius Graikijoje stebi ir nemaža dalis lietuvių. Kaunietis Karolis Matulionis VL teigė, kad šalis nuspirta į duobę pačių graikų klaidingu pasirinkimu. „Graikai į valdžią išsirinko populistus, kurių dėka gyveno gerai. Valdžia daug skolinosi, ėjo į minusą, o apie skolų atidavimą net negalvojo. Tačiau tam atėjo galas. Kuomet sotaus gyvenimo iliuzijos „burbulas“ sprogo, dauguma net nesuprato ir iki šiol nesupranta kas atsitiko, - savo nuomonę dėstė 33-ejų valstybiniame sektoriuje dirbantis vyras. - Man tai panašu į laikotarpį, kuomet Lietuvoje socdemų valdymą perėmė konservatoriai. Tik lietuviai žymiai ramesni – dėl sumažintų pensijų, didėjančių mokesčių ir augančio nedarbo į gatves išėjome vos porą kartų“.

Kaunietis sako bijąs, kad neatsakingi lietuvių veiksmai gali išprovokuoti dar griežtesnius taupymus. „Bijau vieno, kad lietuvaičiai per artėjančius rinkimus išsirinks populistus. Tuomet po dar vienos kadencijos veršime diržus daug stipriau nei graikai“, - įsitikinęs K. Matulionis. Aktyvus pilietis pridūrė, kad nepaisant atėjusio sunkaus meto, Graikijos žmonės bando priešintis ant jų pečių kraunama našta, ieškoti kitų išeičių iš susidariusios padėties. Tuo tarpu lietuviai, pasak pašnekovo, yra labiau užgrūdinti įvairių reformų, tad su didėjančiais mokesčiais ir mažėjančiais atlyginimais susitaikytų ramiai.