Ekonomiką suka dosnūs užsieniečiai

Dviejuose trečdaliuose Egipto teritorijos driekiasi skurdžios dykumos. Dosniose Nilo pakrantėse klesti žemdirbystė. Dėkingas klimatas leidžia egiptiečiams pateikti žemės ūkio produktus Europos ir kitoms rinkoms ne sezono metu. Čia auginamos vynuoges be kauliukų, melionai, mango vaisiai ir braškės. Lietuvos prekybos centruose galime rasti Egipte augintų datulių, razinų, dekoratyvinių augalų ar lietuvių taip pamėgtų česnakų, svogūnų ar net bulvių. 

Egipto ekonominį variklį labiausiai suka 3 ūkio šakos: jau minėta žemdirbystė, naudingosios iškasenos, tarp kurių nafta, geležis, apatitai, fosforitai ir uranas bei turizmas. Sočiausiai šalį, atrodo, maitina užsienio turistai. Tam specialiai pastatyti lietuvių pamėgti prabangūs kurortiniai miestai: Hurgada, Šarm el Šeichas, Taba, El Gouna, Makadi Bay, Nuveiba, Safaga bei kiti. Milžiniškos investicijos į infrastruktūrą, garsūs viešbučių ženklai, istorinis palikimas, nardymo rojus bei kiti privalumai pavertė Egiptą viena lankomiausių pasaulio šalių.

2010 metais šalį aplankė per 7 mln. užsienio turistų, o tai daugiau nei dvigubai tiek, kiek Lietuvoje yra gyventojų. Iš tų 7 mln. į šalį atvykusių užsieniečių, Egiptas gavo per 10 mlrd. JAV dolerių (27 mlrd Lt.) pajamų! Palyginimui mūsų šalį 2010-aisiais su nakvyne aplankė 1,5 mln. užsienio turistų. „Dar 2,6 mln. buvo atvykę vienai dienai. Lietuva gavo apie 3 mlrd. Lt. pajamų. Ankstesniais metais Lietuvą aplankė panašus (1,3 – 1,6 mln.) skaičius svečių iš kitų šalių“, - sakė Turizmo departamento Rinkodaros skyriaus vyriausiasis specialistas Dalius Kontrimavičius.

Dideli turistų srautai ir sočios pajamos greitai gali tapti Egipto istorijos dalimi. Po 2011 m. vykusių masinių kruvinų protestų ir prezidento Hosnio Mubarako nuvertimo ekonomika patiria nemažus sunkumus, tiksliau – mažėjant turistų srautui, nuosmukį jaučia visa šalis. Juk į turizmo pramonę pajungta nemaža dalis gamyklų, o kur dar suvenyrų gamintojai, susisiekimo bei aptarnavimo sferos.

Valdžioje – radikalūs islamistai

Jau žinomi galutiniai pirmųjų po H. Mubarako valdymo rinkimų į žemuosius parlamento rūmus rezultatai. Jie įtvirtino absoliučią islamistinių partijų pergalę. Musulmonų brolijos judėjimo "Laisvės ir teisingumo" partija laimėjo didžiausią vietų skaičių parlamente. Radikalių musulmoniškų pažiūrų partija "Salafist Nour" liko antroji. Egiptiečiai per šešias savaites balsavo tris kartus, kad išrinktų 498 Liaudies asamblėjos narius.

Politologo Mindaugo Kluonio teigimu, islamistinių partijų pergalė arabų valstybėse nestebina, kadangi nuo pat Irano revoliucijos 1979 metais pastebimas islamizmo politinės įtakos didėjimas visame regione. „Patys islamistai gali būti skirstomi į nuosaikiuosius, kurie siekia visuomenės islamizacijos švelniomis priemonėmis Turkijos islamistų pavyzdžiu ir radikaliuosius, kurių idealai yra teokratinė santvarka, kaip Irane. Kadangi šios partijos kurs naująją Egipto konstituciją, joje galima tikėtis nuorodų į šariatą, galbūt net oficialios religijos deklaravimo kaip Mauritanijoje ar Pakistane“, - sakė M. Kluonis.

„Nors „Laisvės ir teisingumo“ partija laimėjo rinkimus, jai teks ieškoti kompromiso su „Al Nour“, siekiant patraukti į savo pusę vargingai gyvenančius rinkėjus, sudarančius šios partijos elektorato branduolį bei daryti nuolaidas karinei vadovybei, kuri vadovauja šaliai šiuo metu ir kuri gali pasinaudodama konfliktais parlamente susigrąžinti valdžią, - būsimas Egipto politinio gyvenimo peripetijas spėja M.Kluonis. -  Karinė vadovybė yra linkusi skatinti radikaliojo islamo įtaką, kadangi tai gilina konfliktą Egipto visuomenėje ir stiprina jos, kaip tvarkos garanto vaidmenį“.

Pasak politologo, užsienio politikoje Egiptas, priešingai nei valdant H. Mubarakui, tikėtina, palaikys glaudesnius ryšius su Iranu, o santykiai su JAV ir Izraeliu atšals, tačiau bendras politikos kursas nesikeis, kadangi šalis, o taip pat ir kariuomenė, priklausoma nuo Vakarų paramos.

Tarp religijos ir investicijų

 Šių metų pradžioje radikalūs islamistai Maldyvuose pasiekė savo: Turizmo ministerija įpareigojo šimtus prabangių salos viešbučių uždaryti savo SPA centrus, kuriuos islamistai įvardino kaip prostitucijos lizdą. Turizmo injekcija į salų valstybės Indijos vandenyne ekonomiką kasmet siekia apie 1,5 milijardo JAV dolerių. Tiesa, įstatymas galiojo neilgai ir šalies vyriausybė, atrėmusi islamistų spaudimą, atšaukė prieštaringai vertintą įstatymą. Ar yra pagrindo manyti, kad valdžios daugumą užimsiančios islamistinės partijos Egipte taip pat sieks griežtesnės "tvarkos"?

„Pati didžiausia grėsmė Egipto turizmo sektoriui kyla ne dėl islamo suponuojamų apribojimų, bet dėl nesugebėjimo atkurti viešąją tvarką ir politinį stabilumą, kas labiausiai žlugdo šią verslo šaką, kadangi turistai Egipte nebesijaučia saugūs. Ši problema, dėl įtampos visuomenėje, kurią skatina Egipto kariuomenė ir radikalieji islamistai tik didės, o dėl to mažės turizmo sektoriaus dalis Egipto ekonomikoje“, - sakė M.Kluonis, įvardijęs saugumo problemą, kaip opiausią iš visų.

Politologo teigimu, Musulmonų brolijai (pagrindinė opozicinė jėga daugelyje arabų šalių) teks laviruoti siekiant išlaikyti balansą tarp siekio įtvirtinti islamą ir pritraukti užsienio investicijas, turistus bei Vakarų paramą, būtiną Egipto ekonomikos atsigavimui. „Islamiškas gyvenimo būdas Egipte greičiausiai bus diegiamas turkiškuoju pavyzdžiu lėtai stiprinant apribojimus pramogų sektoriui, propaguojant islamo ideologiją per švietimo sistemą ir susilaikant nuo didesnių apribojimų turistų elgesiui“, - sakė griežtų apribojimų užsienio turistams nesitikintis M.Kluonis.

Įaudrino degalų stygius

Turistų srautus gali sumažinti ir taip dar labiau smukdyti ekonomiką jau antrą savaitę besitęsiantis degalų trūkumas. Visame Egipte kilus įtampai dėl šalį ištikusios automobilių kuro krizės, vietiniai pradėjo kelti grėsmę turistams.

Praėjusio ketvirtadienio vakarą autobusą su 19 turistų iš Estijos ir 4 turistais iš Latvijos penkioms valandoms buvo sulaikę vietos gyventojai. Kaip pranešė kelionių operatoriaus "Novatours" atstovai, buvo sulaikyti dar keturi kiti autobusai, kurie iš Luksoro grįžo į Hurgadą, tačiau lietuvių turistų autobusuose nebuvo. Pasak Estijos užsienio reikalų ministro Urmo Paeto, autobusai sustabdyti užtvėrus kelią. Konfliktą išsprendė Egipto turizmo policija, per incidentą niekas nenukentėjo, patys turistai su kelio blokuotojais nekontaktavo.
 
 Pasak U.Paeto, turistų autobusai greičiausiai buvo sulaikyti dėl vietinių problemų, greičiausiai degalų trūkumo, o turistai buvo panaudoti kaip spaudimo priemonė. Estijos URM turistams pataria likti kurortuose ir nevykti į ekskursijas.

Praėjusią savaitę gyventojams protestuojant dėl šalyje kilusios automobilių kuro krizės, keliai buvo blokuoti daugelyje vietovių. Degalinėse trūksta visų rūšių (80-95 oktaninio skaičiaus) benzino ir dyzelino. Pranešama apie nukentėjusius per spūstis prie degalinių, taksi vairuotojams kovojant dėl pirmumo su kitais lengvųjų automobilių vairuotojais.
 
 

Valdžios pareigūnai teigia ėmęsi priemonių krizei įveikti. Finansų ministerija pranešė skyrusi 150 mln. JAV dolerių kurui importuoti. Benzino reikalų ministras Abdala Gorabas pranešė, kad į rinką bus papildomai patiekta 3 milijonai litrų benzino, ir tai turėtų numalšinti nuo sausio 15 d. tebesitęsiančią krizę. Egiptas maždaug 40 proc. savo biudžeto lėšų išleidžia degalams ir maistui subsidijuoti. Tai labai svarbu valstybėje, kurios maždaug 40 proc. iš 85 mln. gyventojų yra arti ar žemiau skurdo ribos.

Turizmo nykimas didins skurdą

Egipto jau dabar nesirenka laisvai keliauti mėgstantys Vakarų, o ir Lietuvos turistai. Čia išsinuomoti automobilį saugu tik kurorto teritorijoje, o įkyrūs suvenyrų pardavėjai ne visiems prie širdies. Jei augs radikalių musulmoniškų pažiūrų įtaka šalyje, Egiptą gali pamiršti ir ištikimiausi turistai.

„Piramides, Luksorą ir kitas vertas dėmesio vietas pamačiau, tad daugiau ten nėra ko važiuoti. Kur ilsėtis, kuomet Lietuvą spaudžia šaltis? Ne ką toliau esančiose Kanarų salose taip pat lepina šiluma. Čia nereikia bijoti religinių ar kitokių išpuolių. Salos gyventojai į turistus nežiūri kaip į „storas pinigines“, kas itin jaučiasi Egipte“, - sakė keliauti mėgstanti kaunietė Eglė Navagruckytė.

„Atsižvelgiant į iššūkius su kuriais susidurs nauja Egipto vyriausybė (nestabili politinė padėtis, sparčiai kylanti infliacija, smukęs ekonominis augimas, nusikalstamumo didėjimas ir vietinių lyderių įtakos augimas) menkai tikėtina, kad jai pavyks stabilizuoti šalį, todėl ribojimų turistams gali net neprireikti. Į Iraką, Pakistaną ar Sudaną, nepaisant jų paminklų, keliauti norisi nedaugeliui, nors oficialių apribojimų šios šalys turistams netaiko“, - pastebi M.Kluonis. Pasak jo, turizmo sektoriaus sunykimas dar padidins skurdą šioje šalyje ir paskatins radikalias nuotaikas, todėl Egipto „arabų pavasaris“ gresia virsti save skatinančiu skurdimo ciklu.

Tekste naudota Eltos, Statistikos departamento, Turizmo departamento, URM, BBC inf.