2011-10-06 11:02
Į eurą įlipęs iš jo neišlipsi
Prieš kelias dienas „Facebook“ socialiniame tinkle plito nuotrauka, vaizduojanti įspėjamąjį užrašą: „Dėl biudžeto karpymo, didėjančios dujų, naftos, elektros kainos ir apskritai dėl dabartinės ekonomikos būklės šviesa tunelio gale IŠJUNGTA.“
Rugsėjo 29 d. Vokietijos parlamentarai pritarė dar vienam Graikijos gelbėjimo planui. Vargu ar tai reiškia, kad tunelio gale vėl įjungta šviesa. Veikiausiai tiktų kitas palyginimas – prie, atrodo, beviltiško ligonio lovos pastatyta papildoma lašelinė ir uždegta dar viena žvakė.
Į euro krizę gal ne piktdžiugiškai, bet tikrai ironiškai žvelgiantys amerikiečiai, aiškindami einamuosius euro gelbėjimo darbus, palyginimų rado ne tunelyje ar ligoninėje, bet aludėje.
CNN televizijos žurnalistė prieš kamerą pastačiusi kelis bokalus išaiškino, kas ir kiek įpils į euro gelbėjimo fondą. Mažos stiklinaitės vaizdavo tokias valstybes kaip Slovėnija, Slovakija, Estija. Pastaroji taip pat moka – vien grynaisiais apie pusę milijardo litų, skaičiuojant mūsų pinigais.
Tačiau talpiausią bokalą teks pripilti Vokietijai ir apmokėti didesnę dalį sąskaitos.
Pastarieji sprendimai tėra didesnio plano etapas. Pagal jau paviešintą, bet dar nepatvirtintą planą bent 50 proc. Graikijos skolų bus nubraukta, o gelbėjimo fondas išaugs iki 2 trilijonų eurų. Tarp pasaulio politikų ir įtakingų finansininkų vyrauja nuomonė, kad tokios priemonės turėtų būti patvirtintos per kelias savaites, nes paskui bus per vėlu.
Planas savo ruožtu, o žodį „bankrotas” jau dabar galima taikyti Graikijai – vargu ar valstybė, kuriai bus dovanota 50 proc. skolų, yra moki. Tačiau bankrotas nereikš defolto (atsisakymo mokėti skolas), nes pagal Graikijos įsipareigojimus mokės kitos euro zonos valstybės.
Tarptautinis valiutos fondas (TVF) paragino Braziliją, Rusiją, Indiją ir Kiniją (vadinamąsias BRIK šalis), esą turinčias nemažai laisvų finansinių išteklių, investuoti į euro zonos valstybes. Atseit tokios investicijos neišspręs valstybinių skolų problemos, tačiau stiprins Europą ir bus visiems naudingos – juk žlugus eurui nukentėtų ir BRIK. TVF atstovas kaip pavyzdį nurodė Portugaliją, kurios privatizavimo programa susidomėjo Brazilijos kompanijos.
Lietuva, matyt, nesiraukys, jei patrauks panašių kapitalistų dėmesį, bet jausis ramiau, jeigu iš santrumpos BRIK bus išbraukta raidė R – te rusai supirkinėja Graikijos salas.
Žvelgiant į euro zonos ateitį peršasi dar vienas palyginimas – verpetas, iš kurio beveik neįmanoma išsikapstyti. Nors dar pasigirsta balsų, kad euro zona niekada nebus gyvybinga dėl skirtingo ją sudarančių šalių išsivystymo lygio, stipriausios ES šalys pasiryžusios euro zoną gelbėti, o ne laidoti.







Facebook
iGoogle
El. paštas: