Ne atlyginimas, o ašaros. O juk žmogus stengėsi. Tiesa, kiti merai dėl kėdės grumiasi iš visų jėgų, tačiau juos kartais iš sosto išverčia konkurentai, o štai ponas A.Kopūstas „merauja“ jau trečią kadenciją, be to, daugiau nei ketverius metus dirbo panaudodamas tik 40 proc. savo jėgų, ir niekas to nepastebėjo. Stiprus žmogus. Net ir jis pats nepastebėjo, kad ketverius metus negauna netekto darbingumo pensijos. Nėra laiko domėtis tokiomis smulkmenomis. Argi tai pinigai? Ašaros. Paprastiems žmonėms dėl tokio aplaidumo nepriemokas grąžina tik už trejus metus, o štai merui grąžino už visus ketverius. Įstatymai tie patys, tačiau visi žinome, kad yra lygesni tarp lygių. Žiūri į mus ponas A.Kopūstas ir šypsosi, o mes nieko jam negalime padaryti. Galime tik pagrūmoti piršteliu – ajajai, kaip negerai.

Vienas A.Kopūsto kolega mane net bandė sugėdinti: „Ar tau gaila „Sodros“ pinigų, juk tie 46 tūkstančiai litų ar šen, ar ten. Tie tūkstančiai „Sodros“ neišgelbės, kai ją gramzdina milijardinė skola.“

 Sutinku, neišgelbės. Be to, meras gali būti ne tik iš dalies nedarbingas, bet ir neįgalus. Jeigu jam patikima eiti šias pareigas, tai viskas gerai. Niekas neturi teisės priekaištauti. Žmonijos istorijoje galėtume paminėti ne vieną neįgalų merą ar net šalies prezidentą. Tačiau rinkėjai apie tai turi žinoti. Ir dėl kokios priežasties jis yra nedarbingas, turi žinoti. Juk vienaip reaguosi, kai žmogus negaluoja dėl fizinių reikalų, ir visai kitaip, jeigu tai – psichinė liga.

 Ir A.Kopūstas, ir daugelis kitų merų pakalbinti prisiekinėja, kad mero darbas – nepavydėtinas. Sunku dirbti, kai žmonės priešiškai vertina valdžią. Ar jie neturi pagrindo tai daryti? Štai vienas jų.

Jeigu pamatysite savo miesto ar rajono merą dalyvaujantį, pavyzdžiui, šventose Mišiose, per daug nesidžiaukite jo tikėjimo stiprumu ar švariu dvasiniu gyvenimu. Labai tikėtina, kad tą merą kaip tik tuo metu kamuos viena iš septynių svarbiausių ydų, t. y. gobšumas. Netrykškite džiaugsmu, jeigu jūsų meras dalyvauja labdaros renginyje ar per valstybės šventes rėžia kalbą, prie paminklo deda gėles – labai tikėtina, kad tuo pat metu prie jo atlyginimo pridėto priedo skaitiklis net ūždamas skaičiuoja papildomus litus iš valstybės biudžeto, t. y. iš kiekvieno piliečio kišenės.

Kauniečiai be reikalo stebėjosi sužinoję, kad jų meras Andrius Kupčinskas tokiu būdu per trejus metus į savo piniginę susikrovė daugiau nei 20 tūkstančių litų. Tiesa, paaiškėjus šiems reikalams, merui šiek tiek pagraužė sąžinę, todėl jis savo noru grąžino dešimtą dalį gautos sumos, t. y. 2 tūkstantukus litų. Šiaip mėgstantis kitus moralizuoti politikas tikina, kad likusius pinigėlius jis gavo teisėtai, t. y. ne už dalyvavimą Žolinių atlaiduose, Vasario 16-osios ir kitose valstybės šventėse.

Neseniai paaiškėjo, kad gobšumas kamavo ne tik Kauno merą. Gal tik jo apetitas buvo vienas didesnių. Bet ne didžiausias. Štai Raseinių rajono vadovai per ketverius metus už darbus savaitgaliais susikrovė beveik 45 tūkstančius litų, Alytaus meras ir jo pavaduotojas – 26 tūkstančius litų. Kiti merai buvo šiek tiek kuklesni, bet tikrai išradingi. Šia prasme visus kolegas įveikė Šilalės rajono vadovas, kuriam priedas prie atlyginimo sumokėtas už apsilankymą prezidentūroje. O ką, juk meras į prezidentūrą vyko savaitgalį, taigi aukojo savo brangų laiką.

Patikrinus visas 60 savivaldybių paaiškėjo, kad per šventes papildomai uždarbiavo 21 meras ir per ketverius metus jie prie savo atlyginimų prisidūrė iš viso apie 250 tūkstančių litų. Taigi ir dėl šio motyvo minėti merai labai mėgo savaitgaliais susitikinėti su rinkėjais – ir naudinga, ir malonu, nes priedų skaitiklis savaitgaliais sukasi du kartus greičiau.

Ar sugėdinti merai atsisakys šio pasipinigavimo? Per pirmą šių metų pusmetį merai ir jų pavaduotojai jau išnaudojo beveik 40 tūkstančių litų. Tik neseniai jiems buvo pasiūlyta nepiktnaudžiauti šia Darbo kodekso spraga. Kita vertus, visų atvejų jokiame įstatyme nenumatysi, svarbiausias stabdis – politiko sąžinė. O jeigu jos nėra, toks politikas nesunkiai suras landų bet kuriame įstatyme ar kodekse.