Yra visuomenininkų, žurnalistų, politikų, kurie solidarizuojasi su Vengrija, nes ją neva nori parklupdyti Europos Sąjungos (ES) „viršvalstybinės struktūros“. Mažiau pastebimas racionalus ir nelabai triukšmingas Vokietijos pasipriešinimas tiems, kurie norėtų „išmelžti“ iš jos dar daugiau, negu ji dabar duoda.

 Apie Vengriją kalbama, kad ją puola „finansinis internacionalas“. Bet ir Vokietija patiria spaudimą – netgi dvigubą spaudimą. Dalis tarptautinių finansininkų, kuriems atstovauja Džordžas Sorošas, norėtų, kad Vokietija ir patys vokiečiai daugiau išlaidautų. Kita vertus, apsilpusios ES valstybės žiūri į Vokietiją kaip į gerąją tetulę, kuri privalo padėti laidokams giminaičiams.

Mandagiomis frazėmis užmaskuota kova vyko Pasaulio ekonomikos forume Davose. Renginys prasidėjo optimistišku „taip“, kuriuo Vokietijos kanclerė Angela Merkel pritarė diržų veržimui visos Europos mastu.

O Dž.Sorošas Davose pasakė „ne“. Jis įsitikinęs, kad užsiveržus galima ir nusibaigti – esą taupymo politika prives prie stagfl iacijos, kai infl iacija didelė, o ekonomika vis tiek neauga. Todėl Dž.Sorošas pranašauja, kad, pasukusi A.Merkel nurodytu keliu, ES anksčiau ar vėliau subyrės.

Vokietijos kanclerė atstovauja 82 milijonams vokiečių. Vokiečiai, nesvarbu, ar jie būtų dirbantys, ar išlaikytiniai, neturi jokio noro išpirkinėti prasiskolinusią Europą. Todėl Davose A.Merkel dar kartą pakartojo, kad visos ES šalys turi mažinti biudžeto defi citą ir, vykdydamos reformas, skatinti ūkio augimą. Vokietija pasiryžusi padėti į bėdą patekusioms šalims, tačiau neprisiims nepakeliamų įsipareigojimų.

Dž.Sorošas atstovauja ne vien sau ir savo klientams. JAV prezidento Barako Obamos administracijos atstovai per visą dabartinės krizės laikotarpį nevengė kritikuoti Vokietiją, kuri, anot amerikiečių, per daug taupo. Dž.Sorošas kalba apie mokestinius stimulus, kitaip tariant, mokesčių mažinimą dėl ekonomikos augimo. Tokiu atveju ES valstybėms tektų daugiau skolintis, todėl Dž.Sorošas pasisako už euroobligacijas – skolos vertybinius popierius, kuriuos solidariai išpirkinėtų visos euro zonos valstybės. Dabartinėmis sąlygomis tai reiškia, kad euroobligacijos „užgultų“ Vokietiją – ji būtų supančiota kaip liliputų pargriautas Guliveris.

Daug šnekama apie Merkozi – A.Merkel ir Prancūzijos prezidento Nikolia Sarkozi duetą, bet mažiau pastebima, kad šie politikai skirtingai žiūri į Europos reikalus. N.Sarkozi, kaip ir Dž.Sorošas, siūlė euroobligacijas ir nebuvo linkęs labai drausminti ES šalių dėl jų biudžetų. Europa Prancūzijos prezidentui yra dviejų greičių Europa, kurioje euro zonos valstybės važiuoja sparčiau. A.Merkel linkusi drausminti išlaidaujančias šalis, kratosi euroobligacijų ir nenori, kad ES valstybės važiuotų skirtingomis eismo juostomis.

Pernai gruodį, kada visos ES šalys, išskyrus Didžiąją Britaniją, sutiko pasirašyti paktą dėl fi skalinės drausmės, laimėjo vokiškoji linija. Beje, Vengrija, kuri nestojo greta Didžiosios Britanijos, taip pat sutinka veržtis diržą.

Dėl to fi skalinės drausmės pakto, kuris ES dar labiau pastūmės federacijos link, ietys Lietuvoje kol kas nelaužomos. Oloje kiūtantys lietuviai džiūgauja, kad Lietuva jau turi liekną fi gūrą, o kitų Europos valstybių dar laukia priverstinė dieta.