„Valstiečių laikraščio“ kalbintas naujasis LBF prezidentas pripažino, kad svarbiausia jo ir naujos komandos užduotis – pasirūpinti sportininkų ir jų trenerių gerove.

 Jau savaitę esate LBF vadovas. Kokių darbų ketinate imtis?

 Federacijoje laukia daugybė darbų. Visi Lietuvos bokso klubai susiduria su nemenkomis problemomis. Jos iškilo todėl, kad buvusi LBF valdžia sportininkams skyrė itin mažai dėmesio. Pažiūrėkime, kad ir į bokso rinktinę. Ji neturi net vienodos aprangos, irr tarp kitų šalių sportininkų atrodome gėdingai. Yra teisėjavimo, sporto bazių, apmokėjimo už trenerių darbą problemų, tad tik lieka pasiraitoti rankoves ir dirbti ne savo ar mažos grupės, o viso Lietuvos bokso ateities labui.

 Taigi į sportą žvelgiate kaip į verslą?

 Mūsų šalyje, matyt, dar nuo Sovietų Sąjungos laikų įsigalėjusi nuomonė, kad, būdamas geras gydytojas, gali gerai vadovauti ligoninei, o jei esi geras sportininkas – sporto federacijai. Tačiau toks derinys pasitaiko labai retai. Ir blogiausia tuomet, kai verslas ir sportas eina lygiagrečiai ir neranda sąlyčio taškų.

 Bokso rungtynės turi būti patrauklios žiūrovui. To ir sieksime. Taip pat turime idėją surengti Lietuvos regionų bokso lygą. Ją turint labiau išryškėtų konkurencinė kova, ji pasidarytų azartiškesnė. Tada žmonėms priminsime, kad boksas – sena olimpinė sporto šaka.

 Bokso ringe nesate kovojęs. Nebijote, kad pritrūks žinių?

 Profesionalus sporto išmanymas nepadeda uždirbti pinigų. Sąvokas sportininkas  ir vadybininkas  reikėtų atsieti. Svarbiausia, kad gerai suprantantis vadybą žmogus imtųsi veiklos organizavimo, o sportininkai susitelktų į sportą. Mano komandoje bus pakankamai daug žmonių, kurie bokse sukasi visą gyvenimą ir jie man bus didžiausia parama.

 Pripažinkime, kad apie boksą Lietuvoje girdime retai. Kodėl?

 Dabar boksas daug kam neįdomus vien todėl, kad mažai kas žino apie vykstančius šios sporto šakos renginius. Lietuvoje rengiamos aukšto lygio varžybos, kuriose galime pamatyti didelės auditorijos vertų kovų, tačiau jų pažiūrėti susirenka tik keli šimtai žiūrovų. Taip atitinka todėl, kad boksas nebuvo reklamuojamas, galbūt ne visus sportininkus pasiekė jiems reikalingi pinigai. Todėl jis ir ritasi į bedugnę. Negaliu sakyti, kad esame visiškame dugne. Yra gerų trenerių, kurie aukoja net savo pinigus, kad su sportininkais galėtų išvykti į turnyrus. Tačiau kas bus, kai tie treneriai paliks savo darbo vietas? Nėra kas juos pakeičia. Štai tada boksui Lietuvoje gali ateiti galas, o dabar šviesa tunelio gale dar matoma.

 Tokios sporto šakos kaip boksas labai populiarios nebūna. Gal nereikia stengtis „iššokti aukščiau bambos“?

 Boksas ir nėra pasmerktas būti masinis. Mes nesiekiame tapti tokiu populiariu sportu kaip krepšinis, nes Lietuvoje tai neįmanoma. Krepšinis turi gilias tradicijas. Bet kodėl mes negalime varžytis su tenisu? Šioje sporto šakoje dirba puikūs vadybininkai, kurie sugeba išreklamuoti renginį taip, kad teniso varžybų pasižiūrėti susirinktų gana daug žiūrovų. Jie įstengė išpopuliarinti sportininkų vardus, kurie žmonėms žinomi ir į sales patraukia pasižiūrėti konkrečių sportininkų kovų.

 Rudenį vykęs bušido turnyras sutraukė daug žiūrovų. Gal bokso mėgėjai jau rado alternatyvų?

  Bušido ir savigynos imtynių varžybos puikiai parodė, kad nuoseklus darbas ir sporto šakos populiarinimas gali lemti labai daug. Manau, kad kovinių sporto šakų žiūrovai mėgėjai neturi daug progų Lietuvoje apsilankyti tokiuose renginiuose, tad jie tikrai ateis pasižiūrėti ir bokso varžybų. Jeigu žmogui patinka kovinės sporto šakos, jis apsilankys ir mūsų renginyje. Svarbiausias klausimas – ar jis apie jį sužinos, ar ne.

 Lietuvos boksas ilgai buvo siejamas ir su kriminaliniu pasauliu.

 Šis šleifas lydi boksą jau daugiau kaip dešimtmetį, tačiau visos kovinės šakos šį etapą pereina. Perėjo ir savigynos imtynės, ir dziudo, tačiau ne visada jo pavyksta atsikratyti. Noriu pasakyti, kad sportas nusikaltėlių negimdo. Jeigu žmogus yra linkęs nusikalsti, jo niekas pakeisti negalės. Tokių gandų apie boksą Lietuvoje niekas nebandė paneigti.

 Kas tie žmonės, kurie užsiima boksu?

 Sporto klubuose net moterys šio sporto treniruotes renkasi mieliau nei važiavimą dviračiu ar kokią aerobiką, nes boksas pirmiausia – tai ištvermės sportas. Klaidingai manoma, kad užlipus į ringą siekiama, kuo greičiau užvožti varžovui. Pirmiausia reikia sugebėti išbūti ringe kelis kėlinius, išvengti smūgių ir pasistengti smūgiuoti pačiam.

 Norite pasakyti, kad Lietuvos boksą išgelbės moterys?

 Visuomenėje priimta manyti, kad tai vyriška sporto šaka. Man asmeniškai moteris bokso ringe nepatinka. Tačiau jeigu ji save atranda ringe, kodėl turėtume drausti jai tai? Juk kažkada moterims buvo uždrausta dalyvauti ir olimpinėse žaidynėse. Natūralu, kad boksą daugiausia renkasi vyrai, tačiau susidomėjimą rodo ir moterys.