2012-02-01 13:15
Nauja knyga prikelia "mažosios dailininkės" B. Didžiokienės gyvenimą
Vieną įdomiausių ir dar neatskleistų tarpukario Lietuvos dailininkių Barborą Didžiokienę iš užmaršties sugrąžina menotyrininkės Ramutės Rachlevičiūtės sudaryta knyga "Barbora Didžiokienė: mažosios dailininkės prisiminimai". Reikšmingos dailės istorijai knygos sutiktuvės ketvirtadienį rengiamos Vilniaus paveikslų galerijoje.
Unikalus, bet nepakankamai nagrinėtas dailėtyros šaltinis - B. Didžiokienės (1896-1976) gyvenimo aprašymas yra saugomas Kaune, Nacionaliniame M. K. Čiurlionio dailės muziejuje, Barboros ir Vlado Didžiokų archyve.
Pasak R. Rachlevičiūtės, dailininkės gyvenimo aprašymas parašytas nesirūpinant skyrių išdėstymu, proporcijomis, leksika, skyryba ir kitomis privalomybėmis. Tai ne rašytojos, o moters ir dailininkės tekstas. Jis sudarytas iš dviejų itin kontrastingų dalių: valiūkės peterburgietės Varios (Varvaros Gorochovos) nerūpestingos mergystės ir Barboros Didžiokienės skausmingos moterystės/motinystės tarpukario Lietuvoje. Įspūdinga gyvenimiška 80 metų dailininkės kelionė - iš rusų kultūros Sidabrinio amžiaus (simbolizmo, moderno) į sovietinio laikotarpio kemsyną su tarpine stotele nepriklausomoje Lietuvoje.
B. Didžiokienė savo tekstą pavadino "Mažosios dailininkės gyvenimu". Tas "mažumas" gali būti aiškintinas įvairiopai: kaip dailininkė ji šalia savo vyro, mokytojo Vlado Didžioko - vyriškio iš stuomens ir iš liemens, fiziškai jautėsi trapi, nedidukė. Mokinės "statusas" ją lydėjo ir šeimoje: savo vyrą beveik visada vadino pavarde - "Didžioku" arba "dailininku Didžioku". Būta ir tikros pagarbos jam kaip menininkui, ir šaltokos distancijos dėl nuoskaudų, asmeninio pažeminimo.
Varvaros vaikystė, jaunystė bėgo Sankt Peterburge - didžiausiame XX a. pradžios Rusijos mieste ir sostinėje. Sidabrinio amžiaus kultūrinį pakilimą greitai išblausino atšiaurūs visuomeninio politinio gyvenimo šuorai: 1917 metų vasario revoliucija bei Spalio perversmas. Į visa tai įsiterpė Pirmojo pasaulinio karo nepritekliai ir žiauri akistata su Pilietinio karo išgyvenimais. Visi katastrofiškai grėsmingų metų potyriai negalėjo įveikti V. Gorochovos žvalaus gyvybingumo - jos nepaprastai smalsios natūros, jaunatviško orumo.
Knygoje panaudotus vaizdinius bei rašytinius rinkinių šaltinius paskolino Lietuvos dailės muziejus, Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus, Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejus. Knygą išleido Vilniaus universiteto Lyčių studijų centras. Leidybą parėmė Kultūros rėmimo fondas, Kaišiadorių rajono savivaldybė.
ELTA ir valstietis.lt







Facebook
iGoogle
El. paštas: