Per praėjusius metus cukrus Lietuvoje brango apie 30 proc. Cukraus sektoriaus laukia nauji iššūkiai – nuo 2014–2015 m. jį vėl ketinama reformuoti. Vienas iš Briuselio siūlymų – visiškai naikinti cukraus kvotas. Nauji vėjai gali būti nepalankūs ir cukraus sektoriaus dalyviams, ir vartotojams.

Baltijos šalyse – deficitinė rinka

„Šiandien Baltijos šalyse – deficitinė cukraus rinka. Kaimynai latviai uždarė visus cukraus fabrikus, cukraus pramonės nėra Estijoje“, – teigė Lietuvos cukrinių runkelių augintojų asociacijos pirmininkas Kastytis Patiejūnas. Nedaug trūko, kad po reformos, pradėtos prieš penkerius metus, ir lietuviai būtų likę be cukraus gamybos. 

Po įtemptų cukrinių runkelių augintojų ir cukraus gamintojų derybų Lietuvoje iš buvusių 4 fabrikų toliau veiklą tęsia du – „Nordic Sugar Kėdainiai“ ir „Arvi cukrus“.

„Fabrikai sugriauti, cukraus trūksta. Neįtikėtina, kad ES negali pati apsirūpinti cukrumi. Reikia importuoti, nors yra visos galimybės patiems auginti runkelius ir gaminti cukrų. ES politikai skraido padebesiais ir nemato, kas dedasi ant žemės“, – apmaudo neslėpė kooperatyvo „Marijampolės regiono cukriniai runkeliai“ valdybos pirmininkas Mangirdas Kronkaitis.

Lietuvos nacionalinė cukraus gamybos kvota sumažėjo 12 proc. – nuo 103 tūkst. tonų iki 90,3 tūkst. tonų, o šalies vidaus cukraus poreikis – apie 100 tūkst. tonų.

Vokietijos koncernui „Nordic Sugar“ priklausantis fabrikas Kėdainiuose turi apie 64,2 tūkst. tonų, o „Arvi“ įmonių grupės fabrikas Marijampolėje – per 26 tūkst. tonų cukraus gamybos kvotą.
Taigi Lietuvoje pagaminto kvotinio cukraus neužtenka vidaus poreikiams patenkinti. Šalies fabrikai pagamina ir virškvotinio ar pramoninio cukraus, todėl jo deficitas mažinamas dalį tokio cukraus „keičiant“ į kvotinį. Šiemet šalies fabrikai gavo leidimus parduoti 16 206 tonas virškvotinio cukraus.

Kainos rekordinės

Vienas iš reformos tikslų buvo į ES cukraus rinką, ilgą laiką reguliuojamą kvotomis, ribinėmis kainomis, muitais ir subsidijomis, iš trečiųjų šalių įsileisti daugiau pigesnio cukranendrių cukraus. Tai turėjo būti palanku vartotojams. Tačiau rezultatas kol kas priešingas.

Tvirtinama, kad dėl prasto cukranendrių derliaus 2011 m. pradžioje cukraus kainos išaugo daugiausiai per trisdešimt metų. Kainos kyla ir dėl augančio vartojimo Kinijoje bei Indijoje, bioetanolio paklausos (Brazilijoje tam sunaudojama apie 60 proc. cuk­ranendrių). Aišku, kad po reformos mažiau cukraus pagaminama ir ES.

„Į Europą neplūstelėjo cukranendrių cukrus. Brazilijoje antri metai sausra, skelbiama, kad ten trūksta investicijų į cukraus sektorių. Kol ši šalis buksuos, tol pasaulyje cukraus trūks. Pasaulio rinkoje išaugus cukraus kainoms, trečiųjų šalių gamintojams pelningiau savo produkciją eksportuoti ne į ES, o kitas rinkas. Europoje išsekus kvotinio cukraus atsargoms, atsirado jo deficitas. ES, buvusi viena didžiausių pasaulio cukraus eksportuotojų, tapo antrąja jo importuotoja“, – tvirtino K.Patiejūnas.

Pasinaudojo pirkėjų ažiotažu

Lietuvos statistikos departamento duomenimis, per praėjusius metus iš maisto produktų daugiausia – bemaž 30 proc. – pabrango cukrus.

Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro duomenimis, 2011-ųjų sausį didmeninė cukraus kaina siekė beveik 2,30 Lt/kg, rugpjūtį – jau 2,80 Lt/kg. O mažmeninė cukraus kaina sausį buvo apie 3,20 Lt/kg, rugpjūtį – apie 3,85 Lt/kg.

Lietuvos agrarinės ekonomikos instituto (LAEI) Produktų rinkotyros skyriaus vedėjas Albertas Gapšys pernykščio cukraus brangimo mūsų šalyje nelinkęs sieti su cukraus reforma.
Anot tyrėjo, mūsų prekybos tinkluose pabrangęs cukrus – greičiau vartotojų sukelto ažiotažo ir šalies prekybos bei perdirbimo sektoriams būdingos oligopolijos pasekmė.

„Pasaulinėse biržose kilo cukranendrių cukraus kainos. Mūsų šalyje cukrus gaminamas iš runkelių. Bet pastebėjus tokias tendencijas prasidėjo cukraus pirkimo bumas. Iš pradžių Lenkijoje, paskui persimetė ir pas mus. Paniškas vartotojų elgesys paskatino gamintojus bei prekybininkus kelti cukraus kainas. Vėliau biržose jos krito, o mūsų prekybos centruose – ne. Cukrus dar brangsta, nors cukrinių runkelių kainos – tos pačios“, – dėstė A.Gapšys.

Abiem fabrikams cukrinius runkelius tiekiantys ūkininkai pasiekė, kad žaliavos kainos būtų susietos su kvotinio cukraus kaina: jei cukrus brangsta, gamintojai turi jiems sumokėti tam tikrus priedus.

„Jei fabrikas uždirba daugiau, pasidalija su augintojais, – toks modelis teisingas. Šiemet dar nesuvesti galai, tad nežinia, koks bus priedas. Bet panašu, kad bus pakankamas“, – tvirtino UAB „Nordic Sugar Kėdainiai“ žemės ūkio direktorius Saulius Mozeris.

Su Kėdainių fabriku sutartis sudariusių ūkininkų už cukrinius runkelius gaunama kaina susieta ir su kviečių kaina. Pernai augintojams papildomai teko po beveik 15 Lt/t.

„Lietuvoje cukrinių runkelių augintojams mokama viena iš didžiausių kainų ES. Bazinė cukrinių runkelių kaina – 90 Lt/t. Mes mokame apie 30 proc. daugiau“, – tvirtino S.Mozeris.

Mažmeninės cukraus kainos mūsų šalyje yra kiek didesnės nei ES valstybėse. Štai ir latviai, patys negaminantys cukraus, moka apie pusę lito už kilogramą mažiau nei lietuviai.
Anot LAEI tyrėjo, nenuostabu, kad Lietuvoje kainos aukštesnės: 60 proc. mažmeninės prekybos priklauso 4 prekybos tinklams.

Nori dar sustiprėti

Po kelerių metų cukraus sektoriaus vėl laukia nauji išbandymai – Europos politikai planuoja naują cukraus reformą. Vienas iš scenarijų – kvotų naikinimas nuo 2014–2015 m. Taip pat svarstomas laipsniškas kvotų naikinimas iki 2017–2018 m. ir kvotų išsaugojimas iki 2020 m.

„Kvotų naikinimas pirmiausia būtų nenaudingas cukrinių runkelių augintojams. Runkelių kaina galėtų kristi, jei fabrikai nuspręstų įsivežti pigesnių cukranendrių ir iš jų gamintų cukrų. Tai galėtų būti naudinga vartotojams, tačiau greičiausiai tik laikinai. Dėl menkų kainų žemdirbiai galėtų atsisakyti auginti runkelius, tada, nelikus alternatyvos vidaus rinkoje, cuk­raus kainos vėl augtų“, – prognozavo A.Gapšys.

Kooperatyvo „Marijampolės regiono cukriniai runkeliai“ valdybos pirmininkas M.Kronkaitis nieko gero nelaukia iš naujos reformos.

„Augintojai ramybės neturi nuo reformos pradžios, panašu, kad ir ateityje neturės. Ūkininkai nepritaria kvotų naikinimui. Investavome į modernią techniką, efektyvinome auginimą, todėl norėtume pastovumo“, – dėstė cukrinių runkelių augintojas.

Pasak „Nordic Sugar Kėdainiai“ žemės ūkio direktoriaus S.Mozerio, ir augintojai, ir gamintojai ruošiasi naujiems iššūkiams. Ir vieni, ir kiti investuoja į gamybą. Fabrikas pasirengęs pradėti du naujus investicinius projektus.

„Tikimės, kad kvotos bus pratęstos iki 2020 m. Tuomet turėtume laiko dar sustiprinti konkurencingumą – mažinti runkelių auginimo sąnaudas, didinti derlingumą, sumažinti transportavimo nuostolius ir dar efektyvinti gamybą“, – aiškino S.Mozeris.

Pernai Kėdainiuose įsikūręs fabrikas pagamino 74 tūkst. tonų (kvotinio ir nekvotinio) cukraus, o šiemet – apie 103 tūkst. tonų saldžiojo produkto. Nekvotinį, arba pramoninį, cukrų, naudojamą biodegalų gamyboje, medicinos, statybų pramonėje, fabrikas eksportuoja į Europą.

Investuoja į gamybą

„Panaikinus kvotas, neliktų jokių apribojimų augintojams ir gamintojams. Nebeliktų ir nacionalinių kvotų. Visos cukraus rinkos reguliavimo priemonės, išskyrus referencinę cukraus kainą – 404,4 eurų už toną, irgi netektų galios. Kartu su kvotomis būtų panaikinta ir minimali cukrinių runkelių kaina – augintojų gyvybingumą palaikanti pajamų garantija. Taip pat nebūtų ribojamas eksportas. Dabar Pasaulio prekybos organizacija dėl rinkos reguliavimo priemonių ES leidžia eksportuoti tik apie 1,4 mln. tonų cukraus“, – aiškino K.Patiejūnas.

Anot Lietuvos cukrinių runkelių augintojų asociacijos pirmininko, brangstant cukraus gamybai pasaulyje ir didėjant cukraus suvartojimui, būtų neleistina naikinti turimą potencialą, jį kaip tik reikėtų stiprinti.

„Geriausia būtų, kad dabartinis cuk­raus kvotų režimas būtų pratęstas iki 2020 m. Tuomet sustiprėję augintojai ir gamintojai būtų pajėgūs pakelti dar vieną reformą. Pakankamai rimtas ženklas, kad Vokietijos koncernas „Pfeifer & Langen“ nori įsigyti Marijampolės fabriko akcijų, „Nordic Sugar“ investuoja į gamybą. Vadinasi, mūsų šalyje jie mato perspektyvų“, – samprotavo K.Patiejūnas.

Atsisakyti kvotų dar anksti

Dainius Stravinskas, Žemės ūkio ministerijos Perdirbtų produktų skyriaus vedėjas

Pagal pirminį Europos Komisijos (EK) pasiūlymą cuk­raus kvotų režimas turėtų baigtis 2015 m. Mūsų šalies pozicija jau išsakyta. Ir gamintojai, ir augintojai norėtų, kad kvotų režimas būtų pratęstas bent iki 2020 m. Už tai pasisako ir Vengrija, Prancūzija, Rumunija, Austrija bei kitos šalys. Atsisakyti kvotų jau nuo 2015 m. – ankstyvas sprendimas. Šiam sektoriui dar reikia adaptuotis po pirmosios reformos. Kvotos, minimalios runkelių supirkimo kainos ir kitos rinkos reguliavimo priemonės palaiko augintojus ir apsaugo vartotojus nuo kainų svyravimo bei galimo cukraus deficito vidaus rinkoje. Sumažėjus kvotinio cukraus atsargų, EK leido gamintojams dalį virškvotinio cukraus konvertuoti į kvotinį.