Dėl bankroto nukentėjo 14 proc. didžiųjų Lietuvos gamintojų, tuo tarpu 86 proc. respondentų teigia, kad jis neturėjo jokios įtakos įmonių veiklai.

Neigiamą poveikį labiausiai pajuto medienos bei maisto pramonė, kurioje sunkumų patyrė atitinkamai 32 ir 21 proc. respondentų. SNORO bankrotas tiesiogiai nepaveikė chemijos pramonės, nė vienas šio sektoriaus įmonių respondentų indėlių šiame banke neturėjo.

Pramonininkų atstovo Vyriausybėje bei SNORO indėlininkų ir kreditorių asociacijoje Šarūno Biručio teigimu, visuomenėje neigiama didelė šio banko žlugimo įtaka, tačiau reikėtų atsižvelgti į pasekmes vidaus vartojimui.

"Tai labiausiai atsiliepė vidaus vartojimui, sumažino gyventojų pasitikėjimą ekonomika, bankais, jų perkamąjį norą" - teigė jis.

Lietuvos pramonininkų konfederacijos analitiko Aleksandro Izgorodino teigimu, neigiama banko SNORAS bankroto įtaka buvo jaučiama per kelis veiksnius: pristabdžius ir neįvykdžius įmonių plėtros planų bei investicijų bei neįvykdant įsipareigojimų klientams, tokiu būdu sukeliant šalies gamintojams papildomų finansinių komplikacijų. Pastebėtas ir dalies įmonių nesugebėjimas laiku atsiskaityti su žaliavų tiekėjais bei darbuotojais, jų partnerių nemokumas dėl reikšmingai nukentėjusios finansinės padėties, nes dauguma apklaustų gamintojų savo lėšas laikė būtent šiame banke.

"SNORO bankrotas sumažino dalies gamintojų optimizmą bei padidino įmonėse vyraujantį neapibrėžtumo lygį", - apibendrino A. Izgorodinas.

ELTA ir valstietis.lt