Reikia tarybos nariams

Į VL redakciją kreipęsi ūkininkai pasakojo, kad šįkart valdantieji nusprendė pasigerinti darbo sąlygas ir atimti iš Žemės ūkio ir kaimo plėtros skyriaus šalia jo specialistų kabinetų esančią salytę. Joje valdantieji sumanė įrengti šiuolaikišką posėdžių salę rajono tarybos nariams. Vien salės tam neužtektų, reikėtų ir rūbinės, ir didesnio tualeto, netgi pageidaujama „užkandinės“, todėl siekiama iškeldinti visą skyrių.

Rajono vicemeras Kęstutis Bilius VL teigė, kad jie ne iš gero gyvenimo nusitaikę į dabar žemdirbių specialistų užimamas patalpas. Sakė, kad savivaldybė įgyvendina projektą ir kartu su kitomis šešiomis regiono savivaldybėmis turi progą už ES pinigus įrengti modernią posėdžių salę, kuria galės naudotis ir žemdirbiai. „Kitų rajonų kolegos mūsų nė nesuprastų, jei atsisakytume ES pinigų vien todėl, kad to nenori ūkininkų remiamas skyrius. Pagaliau tos patalpos yra savivaldybės administracijos. Administracija yra jų šeimininkė.“

Vicemeras K.Bilius sakė, kad Kelmės savivaldybės taryba bene vienintelė visame regione neturi savo posėdžių salės. Anot jo, pačiame savivaldybės administracijos pastate esanti salė, kuria dabar naudojasi taryba, yra per maža, o kultūros centre, kur irgi vykdavo posėdžiai, dabar vyksta rekonstrukcija.

Mėto it runkelius

Kelmės ūkininkų sąjungos vadovas Romas Docius sako, kad tokių valdžios užmačių negali suprasti nei kaip ūkininkas, nei kaip verslininkas, nes jis regi tik betikslį pinigų taškymą: „Pirmiausia, prie mūsų skyriaus esanti salė, į kurią dabar nusitaikyta, yra per maža tokioms šimtatūkstantinėms investicijoms. Ji nė kiek ne didesnė nei salė savivaldybės administracijos pastate, kur dabar dirba rajono taryba. Į naują salę geriausiu atveju tilptų iki 40 žmonių. Tarybos narių yra 25. Posėdžiuose dalyvauja seniūnai, žurnalistai, suinteresuotieji svarstomu klausimu. Turi būti sudarytos sąlygos ir paprastam rinkėjui stebėti, kaip dirba jo išrinktieji. O kur dar svečiai, kurie dažnai atvyksta? Antra, iš mūsų atimama salytė yra trečiame pastato aukšte, į kurį negali ir negalės patekti neįgalus ar tik šiaip sunkiau vaikštantis žmogus. Mes, ūkininkai, esame darbingi, stiprūs žmonės, galim ir į trečią, ir į penktą aukštą stačiais laiptais užlipti. Bet yra ir silpnesnių. Posėdžių salė turi atitikti jos paskirčiai keliamus reikalavimus. Užteks nors vienam neįgaliajam ar į salę nebetilpusiam pasiskųsti, ir joje rengti tarybos posėdžius bus uždrausta.“

 R.Docius dūsavo, kad per visą nepriklausomybės laikotarpį dar nebuvo tokios valdžios, kuri šitaip būtų nusistačiusi prieš žemdirbius. „Beje, ten, kur mus ketina perkelti, jau esame buvę. Neseniai mūsų skyrių iškėlė iš savivaldybės administracijos pastato, kad ūkininkai mėšlinais batais ponų koridoriais nevaikščiotų. Dabar vėl atgal į tą patį pastatą grąžins. Mėto it runkelius iš priekabos į priekabą... Ar daug rasite šalyje savivaldybių, kur Ūkininkų sąjunga neturėtų savo kabineto? Mes neturime. Mes glaudėmės toje salytėje, kurią dabar nori atimti.“

Būtų išblaškyti

Žemės ūkio ir kaimo plėtros skyriaus vedėjas Juozas Rimkus sako, jog nesutiks, kad jo skyriaus specialistų kabinetai būtų išmėtyti po visą savivaldybės administracijos pastatą, o kaimo žmogui tektų blaškytis ilgais savivaldybės koridoriais ieškant vieno ar kito kabineto. Vedėjui apmaudu, kad į siūlomus kabinetus netilptų dabar jų turimi baldai, nes ten būtų visai kitoks patalpų planavimas. J.Rimkus sakė neturįs jokio supratimo, iš kokių lėšų tektų kraustytis.

Žemės ūkio kooperatyvo „Kuršių kraštas“ vadovas ir tarybos narys Vytautas Šimkūnas mano, kad tarybos posėdžių salei šiandien numatytos patalpos nėra geriausia vieta, nes paieškojus tikrai galima rasti geresnę.

Ūkininkai, kovodami prieš savo skyriaus draskymą, primena liaudies išmintį, jog medį kertant skiedros lekia, o kur statybos, rekonstrukcijos, remontai, ten ir „skiedrų“ netrūksta.

Žemdirbius tiesiog gąsdina valdančiųjų švaistūniškumas, negebėjimas ar nenorėjimas skaičiuoti. „Jei mes ūkininkautume taip, kaip tvarkosi savivaldybės administracija, tai jau seniai būtume bankrutavę. Jie, rodos, tik ir dirba tam, kad keltų sumaištį, darytų netvarką. Jie apgaudinėja rinkėjus ir tai vadina darbu“, – ne juokais širdo A.Brazas. Ūkininkai prisipažįsta nė nežinoję, kaip reaguoti, kai išgirdo, kad iškrausčius  jų skyrių į laisvas patalpas ketinama įkelti net Socialinių paslaugų tarnybą: „Su neįgaliais, paliegusiais – į trečią aukštą be jokio specialaus pritaikymo.“