Gąsdina nauji mokesčiai

Ūkininkai atrodė itin sunerimę dėl praeitų metų gruodyje priimto naujos redakcijos Žemės mokesčio įstatymo projekto, kuris įstatymu turėtų tapti 2013-ųjų sausio 1-ąją. Projekte numatyta nauja įstatymo redakcija, keičianti žemės apmokestinimo tvarką. Rengiamasi žemę apmokestinti pagal rinkos vertę. Iki šiol, kaip žinome, žemės mokestis buvo skaičiuojamas pagal žemės našumo balą ir ji apmokestinama buvo 1,5 proc. tarifu. Pagal naują tvarką, žemės vertinimas bus atliekamas naudojant verčių žemėlapius ir žemės sklypo vidutinės rinkos vertės nustatymo modelius. Mokesčio dydis numatomas nuo 0,01 iki 4 proc. mokestinės žemės vertės. Žemdirbių skaičiavimu, žemės mokesčio kaina šoktelėtų ne keliais procentais, o šešis kartus.

Ūkininkus išgąsdino ir tai, kad apmokestinimo procese dalyvautų ir savivaldybės, kurioms būtų suteikta teisė nustatyti, kokiu tarifu reikia apmokestinti vieną ar kitą ūkininką, o kurį gal visai atleisti nuo mokesčių. Tokiu atveju liktų tik pataikauti valdančiajai daugumai.

Galima nusiderėti

Ūkininkas Vincas Macijauskas labai vaizdžiai papasakojo, kaip jis savo kailiu patyrė, ką reiškia tokie žemės vertinimai, kai norėjo nusipirkti valstybinės žemės. Iš pradžių jam tokią kainą užšaukė, kokios jų krašte nebūna. Kai atsisakė pirkti, tuomet ėmė derėtis ir klausė, o kiek pasiruošęs mokėti. Ir nusipirko ūkininkas žemės beveik perpus pigiau. Todėl V.Macijauskas ir pyko, kad žemę ruošiamasi paversti turgaus preke, o kažkam bus sudarytos sąlygos krautis milžiniškus turtus.

Žemės ūkio viceministras Mindaugas Kuklierius ūkininkus ramino, kad šiems dėl būsimų žemės mokesčių nereikėtų baimintis. Viceministras tikino, kad jie netgi sumažės, o mokesčiai esą būtini siekiant išgyvendinti „sofos ūkininkus“, kurie vis dar gyvena darbščiųjų sąskaita.

Seimo narys Edmundas Jonyla atkreipė dėmesį į ūkininkų pasyvumą: „Kai Seime svarstomi degtinės pardavimo klausimai, kompiuteris nuo pasiūlymų tiesiog užsikemša, o kai Žemės įstatymą – nesulaukiama jokio komentaro. Taip neturėtų būti.“

E.Jonyla atkreipė dėmesį ir į tai, kad šiandien aistras kaitinantį Žemės įstatymą kažkodėl pristatinėjo ne žemės ūkio, o finansų ministrė, kuriai rūpi kuo daugiau mokesčių surinkti. Už tai naivu būtų tikėtis mažesnio mokesčio už žemę.

Išvadino naivuoliais

Seimo narys Jonas Ramonas žemdirbius išvadino naivuoliais, kurie dar tiki viskuo, ką jiems sako politikai: „Ketinat kautis dėl žemės mokesčio tvarkos, tačiau įstatymas jau priimtas. Taškas. Kai vyko Seime balsavimas tuo klausimu, aš savo kolegoms rėkte rėkiau:  ką jūs darot? O jie man sakė: svarstom.“

J.Ramonas teigė, jog per visą nepriklausomybės laikotarpį dar taip nėra buvę, kad ūkininkas, prasižiojęs prieš valdžią, sulauktų tikrintojų. Tokių atvejų būta Raseinių rajone.

Ūkininkas Gintautas Lukoševičius sakė, kad Raseiniuose išvis nebežinai ko nebijoti: „Mero Ačo bijok, vicemero Vaičiaus bijok, spaudos atstovo Gudžiūno irgi bijok...“

Gerų darbų nepamiršo

Supeikęs naujuosius žemės ir nekilnojamojo turto mokesčius, ūkininkas Alfredas Bradauskas sakė, kad yra gerų valdžios darbų. Jų nedaug, todėl nesunku juos atsiminti. Štai K.Starkevičius apsaugojo ūkininkus nuo žemės ūkio technikos apžiūrų, dar vienas kitas klausimas buvo išspręstas žemdirbių naudai. Tačiau nerimą kelia visai neseniai prasidėjusios diskusijos dėl kursų chemikalų naudotojams. „Mes, agronomai, turėsime eiti klausytis pinigus plauti pasišovusių dėstytojų? – kalbėjo A.Bradauskas. – Prižadame, mes juos taip išegzaminuosime, kad į kitą pamoką nebeateis. Arba sustabdykite šį sumanymą, kol dar laikas. Ir nesakykite, kad to reikalauja ES direktyva.“

O pieno ūkio savininkas Eugenijus Jasiulis piktinosi prasidėjusiu pieno įrenginių kalibravimu: „Ne ūkininkas turėtų juos kalibruoti. Pienovežyje turėtų būti skaitiklis. Aš – pieną, o pienovežio vairuotojas man – čekį. O dabar įsikūrė privati gyvulių produktyvumo įmonė ant mūsų galvų. Neseniai už tokių specialistų, kurie aptiko du neveikiančius skaitiklus, vizitą teko pakloti 700 Lt. Paprašiau juos sutaisyti, tačiau šie patikino, jog tokios paslaugos neteikia.“

Daug pavojų ūkininkai įžvelgė ekologinio ūkininkavimo naujovėse, nerimą kelia ir selekcinis mokestis. Jie pasisakė ir už tai, kad Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) bei kiti tikrintojai prisimintų nuo amžių žinotą žodį „talkininkas“, kad kaimynas kaimynui galėtų padėti nebijodamas būti nubaustas už nelegalų darbą.

J.Ramonas atvyko į Raseinius su misija organizuoti parašų rinkimą dėl išmokų Lietuvos žemdirbiams suvienodinimo su ES senbuvėmis, o tuos parašus patys vešią į Briuselį. M.Kuklierius tam nepritarė ir sakė, kad Lietuvos ūkininkai negali iš kitų išsiskirti ir kelti savo reikalavimus. Yra kitas kelias, kuriam pritarė visi kalbėjusieji – tai visų ūkininkų vienybė.

Prausė ir saviškius

Daug karčių žodžių ūkininkai išsakė ir savo aukštesnei valdžiai, kuri visiškai su jais nesiskaitanti, o rajonų ūkininkai esą reikalingi tik mokesčiams mokėti. Ūkininkai netgi į savo priimtą rezoliuciją įrašė punktą, reikalaujantį, kad Lietuvos ūkininkų sąjungos pirmininkas Jonas Talmantas ir Žemės ūkio rūmų pirmininkas Andriejus Stančikas suorganizuotų Lietuvos žemdirbių suvažiavimą. Susirinkime dalyvavęs LŪS vicepirmininkas Raimundas Jovarauskas į tai atsakė: „Jei bus pinigų, organizuosime, nebus, neorganizuosime...“ Sakė, kadf pinigų LŪS iš niekur kitur negauna, gyvena tik iš ūkininkų surinktų nario mokesčių. Kol baigėsi susirinkimas, ūkininkai rado, kaip šią problemą išspręsti: jie patys atvažiuos savo lėšomis, kaip ir anksčiau būdavo, o vadovybei autobuso bilietus nupirks...