Pasak specialistų, medaus kiekis priklauso ne vien nuo oro. Būtina visą sezoną saugoti bites nuo ligų, kontroliuoti spiečius, domėtis pažangiomis technologijomis. O norintiesiems prikuopti kuo daugiau medaus pardavimui verta tradicinius avilius pakeisti į daugiaaukščius.

Pavasaris geras vien bitėms

Pasak Kauno bitininkų draugijos pirmininko Juozo Jankausko, ankstyvas ir šiltas šių metų pavasaris buvo palankus bitėms. „Jos prisinešė daug klevų, blindžių medaus, bet jį sunaudojo savo poreikiams“, – teigė jis.

J.Jankausko nestebina pasirodę šalies bitininkų pranešimai apie sumenkusį pirmą vasaros medunešį. Kai kur bičiuliai mini, kad prikuopė 30 proc. mažiau medaus nei pernai.
„Daug kur žieminiai rapsai nušalo, o sodų ir kiaulpienių žiedų nebuvo tiek gausu, kad bitininkams kompensuotų praradimus žemės ūkio laukuose“, – aiškino pirmininkas.

Birželį daugelio augalų žydėjimas baigsis, liepų žiedai ne kasmet išskiria nektarą, dar laukiama vasarinių rapsų žydėjimo. „Galima spėti, kad labai gausaus medunešio nebus, todėl dabartinės kainos – 20–25 Lt už kilogramą – greičiausiai laikysis ir toliau“, – mano J.Jankauskas.

Pilkųjų sveikata rūpintis būtina

Po kiekvienos žiemos bitininkai praranda daug bičių dėl jas užpuolusių ligų. Be varozės, bičių šeimas naikina dar nauja nozematozės forma, kitos ligos. „Pagrindinė bičių išnykimo priežastis yra varozės erkės, todėl su jomis būtina kovoti visą sezoną“, – įsitikinęs J.Jankauskas.
Be įprastų į avilį dedamų gydomųjų juostelių, būtina naudoti ir kitus gydomuosius preparatus. „Šeimai reikėtų skirti 2–3 preparatų rūšis naikinant erkes ar užkertant kelią joms atsirasti“, – tvirtino J.Janakauskas.

Šalies bitininkai po žiemos praranda vidutiniškai trečdalį bičių. Pirmininkas džiaugėsi, kad šią žiemą daugelio Kauno rajono bitininkų bitės peržiemojo neblogai. „Tai rodo, kad bičiuliai bičių gydymui ir ligų profilaktikai skiria vis daugiau dėmesio“, – mano J.Janakauskas.

Avilio vieta – paunksmė

Bitės vasaros karščiams atsparios, tačiau jeigu avilys stovi saulės atokaitoje, jo vidaus temperatūra padidėja iki pavojingo lygio. Tada bitės privalo vėsinti avilį: atsinešti daug vandens, jį išgarinti, ventiliuoti avilį. Tai atima daug energijos, kurią bitės galėtų skirti nektaro paieškoms ir rinkimui.
Bitininkai pataria vasarą avilius statyti pavėsiuose, medžių paunksmėse. Per karščius reikėtų ištraukti lakų kamščius.

Beje, karštomis dienomis medžiai išskiria saldžią medžiagą – lipčių, kurį bitės renka. Joms lipčius dėl mineralų gausos netinkamas žiemos maistui, tačiau žmogui labai sveikas. Tikėtina, kad šiemet nemažai bičių pagaminto medaus sudėtyje bus ir lipčiaus.

Dažni spiečiai – nuostolis

Patyrę bitininkai visomis išgalėmis stengiasi sumažinti bičių spietimąsi. „Išskridusios bitės gali išlėkti nežinia kur, o likusios paskui prineša daug mažiau medaus, – aiškino J.Jankaukas. – Bet ir sugauti spiečiai tais metais mažai naudos duoda.“

Dėl to bitininko meistriškumas vertinamas pagal tai, kiek jo bityne kontroliuojami spiečiai. Tą nemažai lemia genetika – kai kurios bitės iš prigimties nelinkusios dažnai spiestis. Tokias šeimas svarbu ypač puoselėti. Beje, šalyje grynų senųjų lietuviškų bičių beveik nėra, nes jos susiliejo su atvežtinėmis, daugiausia karnikos ir Kaukazo bičių rasėmis. Jos skirstomos į įvairias linijas, todėl vienos tos pačios rasės bitės gali būti linkusios dažniau spiesti, kitos – mažiau.

Antra vertus, spietimosi dažnis nemažai priklauso ir nuo bitininko pastangų. Jis turėtų stengtis laikyti bityne jaunas produktyvias motinėles, šeimas įkurdinti erdviuose aviliuose, kad bitėms nebūtų ankšta. Nemažai spiečių palieka avilius, jei šie stovi saulės atokaitoje, būna nuolat įkaitę. Taip pat svarbu, kad bitės nuolat turėtų darbo, rastų pakankamai žiedų medunešiui. Dėl to bičiuliai lizdus plečia dirbtiniais koriais, kad augintinės būtų apkrautos korių siuvimo darbais.

Įsitvirtina daugiaaukščiai aviliai

Mažesnį bičių spietimąsi ir geresnes bičių sąlygas sukuria naujos kartos daugiaaukščiai bedugniai aviliai. Juose vietoje dugno dedamas tinklelis ir avilys geriau ventiliuojamas. „Įprasti 16 rėmų su viena ar dviem meduvėmis aviliai tinkami tik mėgėjiškai bitininkystei, kai laikoma nedaug šeimų, – įsitikinęs J.Jankauskas. – O tiems, kurie nori gauti pajamų iš bitininkavimo, turėti daugiau bičių šeimų, rekomenduočiau naudoti tik daugiaaukščius avilius.“
Tokiuose aviliuose daug lengviau kontroliuoti bičių spietimą, sparčiau ir paprasčiau atliekami įvairūs priežiūros darbai.

Gali gauti paramą

Bitininkai, kaip pusiau natūrinių ūkių šeimininkai, gali pretenduoti į ES paramą. Ji praverčia norint atnaujinti įrangą. Pavyzdžiui, nemažai bitininkų tebenaudoja atgyvenusius cinkuotus medsukius, nes nerūdijančio plieno medsukiai kainuoja nuo 2 iki 6–7 tūkst. Lt. Taip pat parama gali būti skirta aviliams atnaujinti, patalpoms remontuoti, kelis tūkstančius litų kainuojančioms korių atakiavimo staklėms įsigyti.

Ketinantiesiems bitininkauti reikia lėšų pradinėms investicijoms. Naujas visiškai sukomplektuotas avilys be bičių parduotuvėje kainuoja apie 450 Lt, bičių šeima – nuo 100 iki 200 Lt. „Bet senesnį avilį su bitėmis gali pavykti įsigyti ir už 200 Lt, jei, tarkime, koks nors sodybos paveldėtojas nori greitai išparduoti velionio bitininko bityną. Išlaidos taip pat įvairios ir priklauso nuo to, kokios aprangos, bitininkavimo įrangos norėsite“, – pasakojo J.Jankauskas.

Bitininkavimo sėkmė daug priklauso nuo žinių, patirties, vietovės, kur laikomos bičių šeimos. Prityrę bitininkai, laikantys bites ypač derlingose žemėse ir vežiojantys jas prie žieminių ir vasarinių žydinčių rapsų laukų, gerais metais iš bičių šeimos iškopia per 100 kg. Bet dauguma bitininkų lieka labai patenkinti prikopę 30–40 kg. Be to, medus yra skirtingas. Labiausiai vertinamas pavasarinis kiaulpienių, aviečių, liepžiedžių, grikių, miško medus.