Atsparumo paslaptis – gamtoje

Europoje ir pasaulyje įvardijamos keturios svarbiausios bičių šeimų nykimo priežastys: genetiškai modifi - kuotų organizmų (ypač rapsų) poveikis; varozės išplitimas (varozės erkės perneša ligas, kartu yra ir pačios kenkėjos – bitės kūne padaro  žaizdeles, pro kurias gali patekti bet kokia infekcija); cheminiai preparatai, naudojami piktžolėms naikinti; medžiagų apykaitos sutrikimai.

Į situaciją pažvelkime „iš vidaus“. Pateiksiu tik du pavyzdžius.

Viename bityne Kaišiadorių rajone, kuriame pernai buvo 80 bičių šeimų, šį pavasarį liko vos viena. Bičių gyvenime visiškai niekas nepasikeitė, išskyrus viena – prie bityno paskutiniais metais buvo užsėti rapsai. Bičiulio įsitikinimu, jo bites pražudė rapsų lauke naudoti pesticidai.

Kitame bityne beveik iš 100 bičių šeimų liko apie 20. „Pats kaltas, – pripažino bitininkas. – Per vėlai gydžiau nuo varozės. Antra, per vėlai pamaitinau.“

Abu bičiuliai teisūs. Be to, tarp šių dviejų bitynų yra vienas panašumas: abu bičiuliai nuo varozės erkių taikė gaboną. Tai preparatas, kuris, naudojamas ilgesnį laiką, tampa neefektyvus.

Mano nuomone, į bičių išlikimą reikėtų žvelgti daug plačiau.

Reikėtų rinkti duomenis ir analizuoti, kokių rasių bičių daugiausia žūsta, iš kokių veislynų buvo imtos bičių motinos. Šiuo metu vyksta savaiminė atranka, išlieka atspariausios. Tos bičių šeimos, kurios išliko smarkiai nukentėjusiuose bitynuose, yra atspariausios. Iš jų patartina auginti bičių motinas, kad genetinis paveldėjimas persiduotų kitoms kartoms.

Antra, reikėtų labiau gilintis į bitės organizmo fi ziologiją. Bitininkai šiuo metu nepakankamai įvertina kokybiško bičių maisto reikšmę.

Organizmas pats pajėgus kovoti su bet kokia infekcija, jei gauna visaverčio maisto. Jo pagrindas yra baltymai. Be jų, būtini angliavandeniai. Žinau du bitynus, kuriuose bitės jau 10 metų, kai neserga jokiomis ligomis (išskyrus varozę), išgyvena beveik šimtu procentų. Ten visą sezoną gamtoje yra žydinčių augalų, kurie bitėms teikia gyvybiškai reikalingų medžiagų.

Atidžiai stebiu savo bityno skyrius, įkurtus skirtingose vietose. Viename skyriuje pavasarį būna labai daug medaus ir žiedadulkių, tačiau antroje vasaros pusėje – meduvės tuščios, nėra ir žiedadulkių (duonelės). O kitame bityno skyriuje medaus produkcijos ir visaverčio maisto bitėms būna užtektinai iki pat rudens. Abu bityno skyriai netoli miško, tačiau skirtumas toks, kad kitoje pusėje vienu atveju driekiasi dirbami laukai, o kitur – natūralios pievos, visą laiką yra žydinčių augalų.

Bitininkaujant vien tik sukultūrintoje aplinkoje galima greitai nusivilti.

Buvo gyvybingos, o žuvo

„Vasarą buvo tokios gyvybingos bitės, o žuvo“, – neretai stebisi bitininkai, kurių bitės pakankamai žiedadulkių gauna tik pavasarį.

Bičių šeima išsiaugina jauną labai dėslią motiną, atsiranda daug perų, šeima sparčiai stiprėja, yra gyvybinga. Tačiau nuo pavasario koriuose sukauptos bičių duonelės atsargos jau išnaudotos.

Kad išmaitintų perus antroje vasaros pusėje, nesant natūralaus baltymingo maisto, bitės darbininkės priverstos eikvoti baltymus iš savo organizmo. Jos nusilpsta. Be to, išsirita ir nekokybiškos – negyvybingos jaunos bitės. Jos nepajėgs išgyventi 8–9 mėn., kad sulaukusios pavasario išaugintų sau pamainą. Jos ne tik trumpiau gyvens, bet ir bus neatsparios ligoms, blogai žiemos.

Daugelis bičiulių yra įsitikinę, kad jų bityne baltymingo maisto pakanka. „Šeimose yra po du korius su bičių duonele“, – tvirtina jie. Reikėtų atidžiau pasižiūrėti – paaiškės, kad yra ne visai taip.

Ar sveikos eis žiemoti?

VAROZĖ. Svarbiausia – gydyti laiku: pavasarį, kol erkės neišplitusios, ir liepos mėnesį, vos medų išsukus. Gydymas rugpjūtį jau pavėluotas, nes eina žiemoti erkėmis užsikrėtusios bitės. Gydant nuo liepos vidurio, jos sulaukia pavasario. Kokį pasirinkti preparatą – bitininko reikalas. Blogai, kad šalyje nėra sudaryto bendro gydymo plano.

KALKINIAI PERAI (askosferozė). Jei buvo pastabėti ligos požymiai, nieko nelaukus reikia bičių šeimai sumaitinti česnako (šeimai – 20 g košelės marlėje). Užtenka vienkartinės porcijos. Tačiau reikia įsidėmėti, kad česnakas neveikia  baktericidiškai, o tik pristabdo ligą. Pavasarį reikės pakartoti gydymą česnaku.

NOZEMOZĖ. Nosema apis sukelia viduriavimą, tačiau dar pavojingesnis yra kitas nozemozės sukėlėjas – Nosema ceranae. Jis daug greičiau vystosi ir sunaikina vidurinės žarnos gleivinę, todėl bitės neviduriuoja. Pastebėjus, kad šeima pradėjo nė iš šio, nė iš to silpnėti, galima įtarti būtent nozemozę.

Reikia pakeisti lizdą, dažniau dezinfekuoti bityno inventorių. Galima panaudoti gydymą česnaku, kurį pasiūlė N.Kokorevas ir B.Černovas (2002 m.) varozei, nozemozei, kalkiniams perams, puviniams gydyti.

Gydomasis sirupas. Cukraus sirupas (1:1) su trintais svogūnais arba česnakais. 10 l cukraus sirupo imama 700–800 g svogūnų arba 400– 500 g česnakų. Svogūnai (česnakai) sumalami, masė užpilama šiltu cukraus sirupu. Išmaišius palaikoma 10– 15 min. Šeimai duodama po 0,5 l 3–4 kartus kas 5–7 dienas. Bitės labai noriai ima šį gydomąjį sirupą, tirščius net iščiulpia.

Apnuodija iškart arba lėtai

Bitėms apsinuodijus pesticidais, negalavimai pasireiškia staiga – bitės masiškai žūsta. Jeigu panaudota didelė chemikalų dozė ar jie yra iš stipriai veikiančiųjų grupės, žemė prie lakos būna tiesiog nusėta bičių lavonėliais.

Yra lėtai veikiančių pesticidų. Apnuodijimo požymių iškart nematyti. Bitės miršta po kurio laiko, išskridusios į darbą. Tačiau jų atneštas užkrėstas maistas – nektaras, žiedadulkės – lieka lizde, bitės juo per žiemą lėtai nuodijamos. Pavasarį bitininkas randa negyvas šeimas.

Ką daryti? Kaip žmonėms apsinuodijus padeda pienas, taip padeda ir bitėms – detoksikuoja. Jei tik yra įtarimas, kad bitės gali būti paveiktos pesticidų, duokite cukraus sirupo su 10 proc. pieno.

Kaip papildyti baltymus

Geriausias baltymų šaltinis yra natūralios žiedadulkės. Deja, gamtoje šiuo metu, ypač po ilgai tvyrojusių karščių, bitėms žiedadulkių rasti sunku.

Puiku, jeigu bitininkas po korį su bičių duona gali paimti iš kitų bityno skyrių, kuriuose vertingo maisto užtenka (kaip tik taip aš elgiuosi savo bityne).

Jeigu tokios galimybės nėra, žiedadulkių galima įsigyti iš pažįstamo bitininko (labai svarbu, kad žiedadulkės būtų surinktos iš pesticidais nepurškiamų plotų). Žiedadulkių reikėtų bitėms duoti jau nuo rugpjūčio: sausas (būtinai sutrintas) ar košelės pavidalo, šiek tiek atskiedus vandeniu ar cukraus sirupu. Pastaruoju atveju žiedadulkės noriau imamos.

Dar viena išeitis – skatinamasis maitinimas, ypač silpnoms bičių šeimoms (perus jos gali auginti dar visą mėnesį). Šis būdas priimtinas tiems, kurie gyvena arti bityno, nėra galimybės šeimas aprūpinti žiedadulkėmis.

Skatinamasis maitinimas. Paruošiamas cukraus sirupas su 10 proc. lieso pieno. Jo duodama po 0,5 l kas antrą trečią dieną.

Kol bitės pripranta prie tokio maisto, pradžioje porą kartų patartina ruošti skystesnį (1:1), o paskui – 3:2 koncentracijos sirupą. Bitės greitai pripranta prie tokio maisto, jo tiesiog laukia. Sirupo su pienu duodama nedidelėmis porcijomis, kad būtų suvartotas per 1–2 dienas. Motinos taip skatinamos dėti kiaušinėlius, išsiritusios bitės eina žiemoti aprūpintos baltymais.