Svarbiausias bityno dokumentas yra bityno pasas, išduodamas Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos. Dėl jo reikia kreiptis į teritorinę tarnybą, kurios teritorijoje laikomos bičių šeimos.
         
Užregistravus prašymą, į bityną atvyksta tarnybos inspektorius, kad vietoje susipažintų su bityno dydžiu ir būkle. Radus trūkumų, suteikiama savaitė laiko jiems pašalinti.
         
Bitynai tikrinami aktyviuoju bičių gyvenimo sezonu – nuo balandžio iki spalio. Nors ir žiemą galima įsitikinti, kad bičių šeimos yra gyvos, jų verčiau netrikdyti.
         
Tarnybą bičių laikytojas turi informuoti apie bičių šeimų skaičiaus pokyčius, o turintieji vežiojamus bitynus – apie ketinimą vežti bites į kitą to paties rajono teritoriją. Planuojant jas vežti į kitą rajoną, reikia informuoti to rajono teritorinę tarnybą.
         
Bityno pasas yra būtinas siekiant gauti kompensaciją už papildomą bičių maitinimą. Jį taip pat privalu turėti prekiaujant bitynų produkcija. Vartotojai turi teisę šio dokumento pasiteirauti prekyvietėse (laboratorinių tyrimų nereikalaujama): pasas įrodo produkto kilmę, patvirtina bitininko legalumą.
         
Jau paruošta ir netrukus bus patvirtinta supaprastinta bityno paso išdavimo tvarka. Prašymą galima bus pateikti ne tik asmeniškai, atvykstant į teritorinę tarnybą, bet ir elektroniniu paštu.
         
Pagal supaprastintą tvarką informaciją apie pokyčius bityne, bičių šeimų judėjimą galima bus perteikti internetu.
         
Kai bityno pasas taps visuotine norma, galima bus objektyviai vertinti bitynų situaciją šalyje, efektyviai kovoti su užkrečiamosiomis ligomis.
         
Kiekvieno rajono, miesto savivaldybės administracija yra patvirtinusi Gyvūnų laikymo taisykles, kurios reglamentuoja ir bičių laikymą. Šias taisykles privalu žinoti kiekvienam bičių laikytojui ir jų paisyti. Aviliai turi būti sunumeruoti, laikomi saugiu atstumu nuo kelio ir kaimyninių sklypų ribos ir kt.
         
Ginčų ir nesusipratimų dėl bičių laikymo buvo kilę didžiuosiuose miestuose: Vilniuje, Klaipėdoje. Kai kurie žmonės nenori bičių kaimynystės, skundžiasi, siekia, kad miesto teritorijoje jas laikyti būtų uždrausta. Iš tikrųjų bitės yra reikalingos augalams. Tuo įsitikino kai kurie Europos miestai, jas išgyvendinę.
         
Bitininkai aktyviai kovoja dėl teisės užsiimti savo mėgstama veikla. Tačiau jie privalo užtikrinti, kad jų laikomos bitės aplinkiniams nedarytų žalos. Jos turi būti ramios, neagresyvios.
         
Sodininkų bendrijose bitininkaujantys bičiuliai turi atminti, kad šiose teritorijose galioja tos bendrijos patvirtintos vidaus taisyklės. Vertėtų aktyviai dalyvauti jas rengiant, kad jose neatsirastų draudimo laikyti bites. Derinantis prie kitų interesų, verčiau numatyti apribojimus bitynams – apsitverti tvora, riboti bičių šeimų skaičių.