Kaip bus rinkoje toliau – medus pabrangs ar atpigs, jo liks ar neužteks iki naujo medunešio? Norėdami atsakyti į tą klausimą, turėtume prisiminti praėjusius metus. Šiaip jau gana stabilioje medaus rinkoje pernai įvykiai sukėlė nemažų permainų.
         
Lietuva neturėjo ir neturės jokios įtakos pasaulinės medaus rinkos pokyčiams. O štai jie mūsų vietinei rinkai įtaką gali padaryti, nors lietuviškas medus tradiciškai yra vietinio vartojimo produktas.
         
Taigi 2009 m. pasaulinėje rinkoje medaus kainos šoktelėjo maždaug trečdaliu. Tai lėmė tam tikras šio produkto trūkumas. Jis atsirado žuvus daugeliui bičių šeimų, taip pat dėl prastų medunešių Pietų ir Šiaurės Amerikoje, Senajame žemyne.
         
Europos medaus pirkliams pakėlus supirkimo kainas, dalis lietuviško medaus iškeliavo į kai kurias Europos valstybes. Praėjusiais metais dideliais medaus kiekiais pasigirti negalėjome, taigi pavasariop šalyje pritrūkome savo medaus. Jo stygiaus netgi nebespėjo sustabdyti metų pradžioje prasidėjęs medaus kainų kilimas.
         
Beje, pastarąjį kartą toks atvejis, kai pas bitininkus nebeliko jokių medaus atsargų, Lietuvoje buvo 2004-ųjų pavasarį.
         
Kalbėdami apie šių metų tendencijas, vėlgi pradėkime nuo pasaulinės situacijos.
         
Bičių išgyvenimo sąlygos nė kiek nepagerėjo. Išskyrus Braziliją, didžiausios medaus gamybos šalys rekordiniais kiekiais nesidžiaugia. Taigi medaus kainos pasaulinėje rinkoje išlieka aukštos. Pirkėjai iš kitų šalių vėl dairosi mūsų medaus.
         
Visa tai leidžia daryti prielaidą, kad bent iki kito derliaus lietuviškas medus vargu ar atpigs. Tačiau yra tam tikros brangimo „lubos“. Tai pagrindinio – vietinio – pirkėjo perkamoji galia. Ji tikrai yra ribota, ypač dabar, brangstant maisto produktams, o medus juk nėra kasdieninė maisto prekė. Tolesniam brangimui įtakos galėtų turėti nebent kaip pernai iškilęs koks nors ažiotažas, kad ir dėl kiaulių gripo grėsmės.
         
Medaus kainos pakilimas neturi jokio ryšio su šiuo metu brangstančiais maisto produktais. Tai lėmė šio produkto paklausa kitose šalyse bei vidutinis šių metų derlius.
         
Palyginti su praėjusiu rudeniu, vasarą medus buvo beveik dvigubai brangesnis. Taip atsitiko dėl šio produkto trūkumo nuo ankstyvo pavasario, be to, pirmasis šviežias medus (panašiai kaip braškės) visada būna brangesnis. Galutinai medaus kainos (didmeninė ir mažmeninė) susiformuoja rugsėjo mėnesį. Palyginti su pavasariu, paprastai nusistovi maždaug trečdaliu mažesnės kainos.
         
Šiemetės kainos dėl svetur išaugusios paklausos, taip pat ir iš dalies dėl augančių medaus gamybos sąnaudų, 30–50 procentų didesnės negu pernai rugsėjį.
         
Interneto erdvėje bitininkai kaltinami dėl dirbtinio kainų didinimo. Iš tiesų jau daug metų medaus kaina Lietuvoje pati mažiausia iš visų kaimyninių šalių rinkų.
         
Neturime kokių nors išskirtinių gamtos sąlygų bitininkystei, tiesiog tai gana populiarus užsiėmimas, susiformavęs per daugelį metų mūsų tautoje. Lietuvoje bitininkų ir jų prižiūrimų bičių yra tiek, kad neblogų medunešių metais galime visiškai aprūpinti savo rinką vietiniu medumi, o palankesniais metais jo paprastai ir lieka. Pavyzdžiui, Skandinavijos šalys sugeba pasigaminti tik apie pusę suvartojamo kiekio, nors gamtos sąlygos bitininkystei ten ne prastesnės. Priežastis ta, kad šis verslas tiesiog yra mažai rentabilus.

Medaus derlius Lietuvoje

         
Peržvelgus įvairius pranešimus, pasirodžiusius Lietuvos spaudoje nuo pat pavasario, susidaro gana prieštaringas įspūdis. Vienur rašoma, kad bitės šią vasarą kone badavo, o kitur – kad bitės surinko vos ne rekordinį kiekį medaus. Be abejonės, pranešimai parengti remiantis bitininkų pasisakymais. Tikrovė yra tokia, kad nė vienas bitininkas nepamelavo...
         
Šie metai tikrai buvo keistoki – netgi toje pačioje apylinkėje bitynų rezultatai dažnai buvo labai kontrastingi, o bitininkų profesionalumas tam įtakos tiesiog neturėjo. Beje, tokie reiškiniai buvo stebimi ir kitose šalyse.
         
Priežastis ta, kad dėl permainingų orų natūrali augmenija (tarp jų ir liepos) šiemet buvo šykšti bitėms, tačiau kultūrinių augalų plotai (vasarinių rapsų, grikių, barkūnų, facelijų) gana neblogai skyrė nektarą. Jei bitės pasiekdavo tuos plotus, bitininkui skųstis prastu derliumi tikrai nebuvo pagrindo.
         
Taigi vieni bitininkai medaus prikopė tikrai nedaug, kiti – skųstis negali. Bendras rezultatas šalyje, apytiksliai skaičiuojant, tiesiog vidutinis.
         
Tokia būtų medaus rinkos situacija šalyje šiandien, o kaip ji klostysis toliau, parodys laikas.