Trumpai papasakokite apie save.

Esu gimęs ir augęs Marijampolės apskrityje, Sangrūdos kaime, ūkininko šeimoje. Tėtis buvo bitininkas. Laikė 20–30 bičių šeimų. Pamenu, kaip, būdamas vaikas, žarsčiau jas ant avilio lakos pirštais, lapais ar kaip kitaip. Ne kartą jos mane už tai „pamylėjo“. Paaugęs padėjau tėčiui bitininkauti. Vėliau studijuodamas Žemės ūkio universitete daug dėmesio skyriau bičių šeimos ir kitų bendruomeninių vabzdžių gyvenimo stebėjimams. Parengiau diplominį darbą apie bičių motinų keitimą, kurio vadovas buvo akademikas Jonas Kriščiūnas. Dirbau Žemės ūkio universiteto bityno, kuriame buvo 90 bičių šeimų, vedėju. Sukūriau pirmąją Lietuvoje bitidę ant ratų su daugiaaukščiais aviliais ir joje bitininkavau. Taip pat vadovaujant akademikui J.Kriščiūnui parengiau ir apgyniau Vilniaus universitete daktaro disertaciją.

Su akademiku teko kartu dirbti, bendrauti, semtis patirties. Tai buvo nuostabus žmogus, geras patarėjas ir užtarėjas. Jis labai nemėgo nesąžiningų žmonių. Visa tai turėjo įtakos ir mano, kaip asmenybės, formavimuisi. Medų nešančios bitės ir apskritai vabzdžiai mane lydėjo visą gyvenimą. Daugiausia dėmesio skyriau jų fiziologijos tyrimams. Parengiau habilitacinį darbą, kurį apgyniau Maskvos universitete. Už bičių ir kitų vabzdžių rūšių jutimo organų tyrimus man buvo paskirta TSRS valstybinė mokslo premija. Tai – geriausias to meto mokslininko ir jo darbo įvertinimas. Esu išrinktas Lietuvos mokslų akademijos tikruoju nariu. Esu ir kelių tarptautinių mokslo organizacijų narys.

Nuo kada vadovaujate LBS? Kodėl ėmėtės šių pareigų?

LBS vadovauju nuo 2006 m. Gavęs pasiūlymą imtis šios veiklos, ilgai galvojau, nes turėjau ir kitų atsakingų pareigų. Tačiau įkalbinėjimai bei sentimentai akademikui Jonui Kriščiūnui, jo siekiams šviesti Lietuvos bitininkus nugalėjo. Dėl didelės darbų apimties ne bitininkystės srityje planavau šias pareigas eiti tik vieną 5 metų kadenciją. Bet šaunūs Lietuvos bitininkai, jų nuoširdumas, darbštumas mane paskatino persigalvoti. Buvau nustebintas, kai antrai 5 metų kadencijai buvau išrinktas vienbalsiai. Tai – didelis pasitikėjimas, garbė ir atsakomybė. Todėl, kiek leidžia mano sveikata ir galimybės, stengiuosi dirbti bitininkams, jų gerovei.

Nesąžiningų bitininkų – mažuma

- Kokie šie metai buvo Lietuvos bitininkams?

- Trumpai kalbant, šie metai bitininkams buvo neblogi. Bičių šeimos santykinai gerai peržiemojo ir prinešė medaus. Jei kiekvieni metai būtų tokie, viskas būtų gerai. Pažangiausi bitininkystės ūkiai gavo iki 100 kg medaus iš bičių šeimos.

- Ar pavyksta šalies bitininkams tinkamai pasirūpinti bitėmis, kad kuo mažiau jų šeimų žūtų?

- Artėjant grėsmingam šio šimtmečio iššūkiui Lietuvos bitininkystei (masinei bičių šeimų žūčiai arba netikėtam bičių šeimų išnykimui), LBS Žemės ūkio ministerijai pateikė tam tikrų pasiūlymų dėl Lietuvos bitininkų mokymų naujai besiformuojančiomis bitininkavimo sąlygomis. Siūlymai pradedami įgyvendinti. Labai svarbus etapas yra parengimas ir (ar) atranka būsimų dėstytojų, kurie turėtų tinkamą išsilavinimą, gerą kvalifikaciją, būtų pažangiausių bitininkystės ūkių bitininkai, galintys remtis savo patirtimi. Valstybės skiriama parama bitininkystei privalo padėti bitininkams išmokti išvengti bereikalingos bičių šeimų žūties Lietuvoje. 

2012 m. pradžioje LBS planuoja surengti Respublikinę mokslinę konferenciją bičių ligų klausimais, kur bus aptarti naujausi Lietuvoje atliktų tyrimų rezultatai.

- Kaip komentuotumėte faktą, kad kai kurie ūkininkai perų puvinį gydo antibiotikais?

Bičių ligų gydymą antibiotikais vertinu blogai. Tai – kenkimas geram bitininko vardui. Taip darantys bitininkai demonstruoja savo neraštingumą. Gerai tai, kad tokių bitininkų Lietuvoje labai mažai. Kita vertus, pagirtina, kad Lietuvos valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba tokius bitininkus išaiškina.

Padėtis gerėja

- Kokios Lietuvos bitininkų perspektyvos?

- Prognozuoti bitininkystės perspektyvas, kaivyksta globalizacija ir kai tiek daug neaiškumų žemės ūkio ir apskritai Lietuvos ūkio politikoje, yra pakankamai sudėtinga. Vertinant šių dienų situaciją Lietuvoje ir ją lyginant su kitų ES valstybių situacija, galima teigti, kad Lietuvoje bitininkų padėtis gerėja. Globalizacija neigiamai paveikė viso pasaulio bitininkus. Kita vertus, labai suaktyvino konkurencinę kovą už perspektyvias medaus rinkas. Į tokias rinkas, realizuojant medų, kiekvienais metais patenka apie 400 tūkst. tonų medaus (iš pasaulyje pagaminamų 1,4 mln. tonų).

- Kurios valstybės – lyderės šioje srityje?

Didelė bičių šeimų žūtis 2007–2008 m. žiemą JAV kėlė nemažą susirūpinimą. Deja, ši problema aktuali iki šiol. Dėl įvairių ligų bei kitų priežasčių žūva bičių šeimos ir ES šalyse, labai kuklūs medunešiai Argentinoje ir Urugvajuje, prognozuojamas medaus gamybos mažėjimas Kinijoje. Valstybes lyderes bičių produktų gamyboje galima nustatyti labai įvairiai. Tačiau labai svarbus požymis yra medaus eksportas. 2009 m. Indija eksportavo apie 10,5 tūkst. tonų medaus (tai yra daugiausia), Malaizija – 5,4 tūkst. tonų, Indonezija – 3,9 tūkst. tonų, Taivanas – 3,7 tūkst. tonų, Tailandas – 1,3 tūkst. tonų medaus ir t. t.

Į LBS pasiūlymus įsiklausoma

- Kokia valstybės parama gali pasinaudoti bitininkai? Ar jos užtenka? Kokių pasiūlymų valdininkams teikia LBS?

Valstybės paramą bitininkystei būtų galima nagrinėti įvairiais požiūriais. Bet galbūt svarbiausias – paramos pagal bitininkystės rėmimo programas pasikeitimai 2005–2013 m. Pagal 2005–2007 m. programą ES vidurkis vienai bičių šeimai buvo 13,66 Lt, o Lietuvoje – 10,74 Lt. Pagal 2008–2010 m. programą ES maksimali suma vienai bičių šeimai buvo 13,99 Lt. Ši suma buvo pasiekta ir Lietuvoje. Pagal 2011–2013 m. programą ES maksimali suma vienai bičių šeimai yra 18,73 Lt. Tokia pat suma ir Lietuvoje. Norėtųsi priminti, kad ES vienai bičių šeimai tenka vidutiniškai 15,8 Lt, o mažiausiai – 7,26 Lt. Palyginkime šiuos duomenis su kaimyninių valstybių: Latvijoje vienai bičių šeimai tenka vidutiniškai 14,54 Lt, Estijoje – 13,81 Lt, Lenkijoje – 15,46 Lt, Suomijoje – 15,06 Lt, Švedijoje – 11,17 Lt.

Jei priskaičiuosime ir kitą paramą, kurią gauna bitininkai Lietuvoje per įvairias programas, tai bus apie 26,05 Lt vienai bičių šeimai. Lietuvoje strateginius bitininkystės klausimus su Žemės ūkio ministerija ir tarptautinėmis organizacijomis derina LBS. Ji teikia siūlymus dažniausiai Žemės ūkio ministerijai, Aplinkos ministerijai, Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai. Malonu paminėti, kad valstybės institucijos LBS siūlymus vertina palankiai.

- Ko palinkėtumėte šalies bitininkams ateinančiais metais?

Vienas didžiausių mano linkėjimų Lietuvos bitininkams – būti sveikiems, išlaikyti stiprias bičių šeimas, gebančias prinešti daug medaus. Dar linkiu išlaikyti tai, ką jau turime (paramą ir kitus svarbius dalykus), arba ateityje patirti kuo mažiau nuostolių. Tai bus galima pasiekti išlaikant didžiulį susiklausymą, vienybę, turint tvirtą LBS. Taigi linkiu visiems budrumo, kūrybingumo ir visokeriopos sėkmės pasinaudojant pirmą kartą taip anksti paskelbta paramos bitininkystės sektoriui programa.