Visą dieną programos renginiai vyko kaip iš pypkės. Miško aikštėje ant kalvelės įrengtoje scenoje keitėsi atlikėjai, čia pat vyko įvairiausios varžytuvės, ekspertai vertino bitininkų ir įmonių pristatomus gaminius bitynams. Kitą dieną turėjo būti paskelbti renginių rezultatai, įteikti apdovanojimai.
         
Sekmadienis turėjo prasidėti šventės organizacinio komiteto pirmininko Tadeušo Pavlovskio (Rūdiškių bitininkų draugijos pirmininko, seniūnijos seniūno) rytine sriuba. Tačiau palapinėse besiilsinčius žmones paryčiais pažadino anaiptol ne šventiniai garsai, o vėjo ūžimas: kaip tik tuo metu pakilo Dzūkijos miškus nusiaubęs viesulas. Bitininkų stovyklavietėje, laimei, buvo išvengta aukų, bet vėjas taip viską išblaškė, kad jau nebuvo prasmės tęsti šventinės programos.
         
Bitininkams, jų šeimų nariams neįteikti diplomai šventės organizatoriams liko tarsi nebaigtas darbas. Jį nutarta užbaigti tada, kai bitininkams apmažės darbų – rudenį.
         
Spalio 2-ąją į Trakus buvo pakviesti visi prizus pelniusieji šventės dalyviai. Vietos šeimininkai renginio pabaigtuvėms rūpestingai pasirengė. Buvo iškepta stalo didumo tortų, priruošta vaišių, parengta kone penkias valandas trukusi koncertinė programa. Veiksmui vadovavo Tiltų kaimo bendruomenės pirmininkė Laima Kamaitienė, vilkinti ta pačia, tyčia Lietuvos bitininkų šventei pasiūta suknele.
         
Į Trakus atvyko palyginti nedidelė kviestų bitininkų dalis, tačiau tie, kurie tądien rado laiko atkakti iki senosios Lietuvos sostinės, nesigailėjo. Buvo pamalonintas kiekvienas.