„Yra nustatyta, kad Lietuvoje yra apie 11 tūkstančių galimai užterštų teritorijų (objektų). Vykdant šiuos darbus kai kur buvo atlikti išsamūs tyrimai dėl galimo poveikio aplinkai ir žmonių sveikatai, taip pat dėl to, kad nustatyti, kurie objektai ar teritorijos yra pačios pavojingiausios,”- teigia. K. Kadūnas. „Buvo tirtos naftos bazės, naftos produktų rezervuarai, gamyklų cechai, technikos kiemai, katilinių teritorijos ir t.t. Visi šie objektai ir teritorijos yra dažniausiai likę nuo sovietmečio laikų, yra seni ir nenaudojami. Atliekant išsamius tyrimus kiekviename objekte buvo paskaičiuoti užteršto grunto ir gruntinio vandens kiekiai bei plotai.”

Pasak Kęstučio Kadūno, daugiausia teritorijų yra užteršta naftos produktais ir pesticidais. Pesticidai yra likę ten, kur buvo jų saugyklos. Pačių chemikalų ten nėra, tačiau teritorijos, kuriose jie buvo sandėliuojami, galimai yra užterštos.

„Nėra tokio krašto ar savivaldybės, kuri ypatingai išsiskirtų užterštų objektų gausuma. Situacija beveik visur vienoda, nes kadaise visur buvo technikos kiemai, naftos rezervuarai, pesticidų sandėliai. Kiekvienas kolūkis tokius objektus turėjo, todėl visa yra vertinama bendru vaizdu”- sako skyriaus vedėjas.

Atliekant paskutinę inventorizaciją atliktų tyrimų rezultatai parodė, kad trisdešimt penkiuose iš penkiasdešimties tirtų objektų gruntas užterštas naftos produktais. Vienuolikoje objektų, kurie apima apie 2260 kvadratinių metrų teritorijos, gruntas užterštas pesticidais. Keturiuose objektuose apie 330 kubinių metrų grunto užteršta sunkiaisiais metalais.

Šiame projekte dalyvavo Aplinkos ministerija, Aplinkos projektų valdymo agentūra ir Lietuvos geologijos tarnyba.

Kęstučio Kadūno teigimu, baigus vykdyti inventorizaciją, Vyriausybė turi parengti užterštų teritorijų sutvarkymo programą bei priimti teisės aktus, kurie numatys žingsnius, ką daryti ateityje. Kiekviena savivaldybė gaus reikiamus nurodymus apie jos ribose esamas galimai užterštas teritorijas ir privalės visa tai sutvarkyti. Savivaldybės galės pasinaudoti ES projektais.

Pasak Kęstučio Kadūno, Lietuva turi atitikti ES aplinkosauginius reikalavimus ir pagaliau „apsivalyti”. Šiam tikslui gali prireikti kelių šimtų milijonų litų.