„Vėgėlė yra šaltamėgė žuvis, tačiau pastaruoju metu žiemos tampa vis šiltesnės, nereti ir žiemos potvyniai. Ikrus sunaikina ir ešeriai, pūgžliai, tad dar 2006 – aisias pačių žvejų inciatyva buvo apribota šių žuvų mėgėjiška žvejyba“, – kalbėjo V.Graičiūnas.

Pasak specialisto, iki draudimo pradžios žvejai pasakojo, kad neršto metu buvo pagaunama itin daug šių žuvų, o jau penkerius metus galiojantis draudimas davė rezultatų – mokslininkai fiksuoja šios rūšies pagausėjimą. „Vėgėlės neršti iš didesnių vandens telkinių dabar traukia į upes, upelius“, – apie vėgėlių migraciją neršti kalbėjo V.Graičiūnas.

  Anksčiau vėgėlių populiaciją buvo mėginta didinti ir dirbtiniu būdu – į vandens telkinius įleidžiant  vėgėlių lervučių. „Šis metodas visai nepasiteisino. Įleisdavome apie 700 milijonų lervučių, tačiau mokslininkai, ištyrę ežerus, į kuriuos dirbtinai buvo prileista vėgėlių jauniklių ir tuos, kuriuose to nebuvo daroma, jokio ryškaus skirtumo nepastebėjo“, – teigė pašnekovas.

V.Graičiūnas svarstė, kad pagrindine to priežastimi galėjo tapti ceche augintų lervučių vystymosi ciklo nesutapimas su gamtos ciklu.

„Lervutės, auginamos cechuose, nejaučia natūralaus gamtos ciklo. Ant ežerų dar būna neplonas ledo sluoksnis, o jos jau būna pradėjusios vystytis, tad natūralu, kad daug jų įleistų į vandenį neišgyvendavo“, – svarstė Aplinkos ministerijos atstovas.

V.Graičiūnas teigė, kad ir dabar vėgėlių lervučių dirbtinai įleidžiama į vandens telkinius, tačiau žymiai mažiau. „Taip pat pastebėjome, kad dauguma iš dirbtinai užaugintų vėgėlių lervučių išsivysčiusių žuvų turi kataraktos sutrikimų – būna aklos. Tiesa, vėgėlėms kataraktos sutrikimai yra būdingi, tačiau šiai žuviai tai didžiulių nepatogumų nesukelia, nes ji labiau pasikliauja kitais pojūčiais“, – kalbėjo V.Graičiūnas.

„Apskritai vėgėlė – žuvis slapukė. Pavyzdžiui išleidžiant iš tvenkinių vandenį jos stengiasi pasislėpti po medžių išgriuvomis, kelmais“, – apie vėgėlių bruožus pasakojo gamtininkas.

  Primename, kad iki gruodžio 31 d. dar draudžiama žvejoti marguosius upėtakius, sykus, lašišas, šlakius. Nuo sausio 1-osios sykus, lašišas ir šlakius bus galima žvejoti įsigijus licenciją. Sykius su licencija bus galima gaudyti Platelių, Galvės, Lūšių ir Vištyčio ežeruose, o lašišas ir šlakius nuo sausio 1 d. iki rugsėjo 15 d., įsigijus licenciją, bus galima žvejoti Nemune, Neryje, Minijoje, Veivirže, Jūros upėje, Dubysoje, Siesartyje ir pajūrio Šventojoje.