Lietuvos gamtos fondas pritaria šiems nutarimams, tačiau mano, jog apribojimams įvesti nustatyti pernelyg ilgi įgyvendinimo terminai. Fosfatai skalbimo priemonėse naudojami vandeniui suminkštinti, taip pat skalbimo efektyvumui pagerinti. Patekę į vandens telkinius (upes, ežerus, jūrą), jie skatina dumblių dauginimąsi. Dėl pernelyg išvešėjusių dumblių vandenyje ima stigti deguonies, dėl to masiškai dūsta žuvys bei kiti vandens organizmai. Šių medžiagų sukeltas taršos procesas, vadinamas eutrofikacija, yra viena pagrindinių grėsmių ir Baltijos jūrai.

Nevyriausybinių organizacijų pastangomis, šioms derantis su skalbimo priemonių gamintojus kai kuriose šalyse pramonė savanoriškai apribojo fosfatų kiekius. Kitos šalys, kaip Vokietija, Švedija, nacionaliniais teisės aktais yra apribojusios fosfatų naudojimą skalbimo priemonėse, kai kurios – ir indų plovimo priemonėse. Lietuva kliovėsi vartotojų ir gamintojų sąmoningumu ir delsė priimti reikalingus sprendimus.

„Ne kartą kartu su Baltijos regiono nevyriausybinėmis organizacijomis esame kreipęsi į skalbimo priemonių gamintojus ragindami savanoriškai apriboti fosfatų kiekius, tačiau pažadai taip ir liko pažadais. Šiandien parduotuvių lentynose rasime skalbimo priemonių su fosfatų koncentracijomis, siekiančiomis net 30 proc. “ - sako Lietuvos gamtos fondo vykdomasis direktorius Nerijus Zableckis. – Europos Parlamento sprendimas yra  labai džiugi naujiena visiems Baltijos regiono gyventojams. Patirtis rodo, kad tai ekonomiškai viena efektyviausių priemonių, siekiant sumažinti Baltijos jūros eutrofikaciją.“

Skalbimo priemonių bei indų plovimo skysčių sudėtyje paprastai yra 30 – 40 proc. fosfatų, kurie turi fosforo, sukeliančio dumblių žydėjimą. Skaičiuojama, jog vienas fosforo kilogramas, patekęs į vandenį, patręšia vandenį sukeldamas apie 500 kg dumblių augimą. Fosfatai plovikliuose kasmet sudaro nuo 8 iki 24 proc. (3- 6 tūkstančiai tonų per metus) viso į Baltijos jūrą patenkančio fosforo.

Lietuvos gamtos fondas