Žiauri medžioklė

Nors pastaraisiais metais sumedžiojamų ruonių skaičius mažėjo (2008 – aisias Kanadoje buvo sumedžiota 205 tūkstančiai, 2010 – 68 tūkstančiai, o pernai – 38 tūkstančiai ruonių), tačiau ruoniams be medžiotojų pavojų kelia ir šiltėjantis klimatas, dėl kurio tirpsta ledynai, kurie yra gyvybiškai svarbūs šiems jūrų žinduoliams. Ruonių patelės jauniklių susilaukia būtent ant ledkalnių. Čia ruoniai taip pat ir ilsisi.

  Kanadoje ruonių medžioklė laikoma svarbia kultūrinio paveldo dalimi ir yra subsidijuojama pačios valstybės. 2010 – aisias ruonių medžioklei buvo išleista milijonas, o dabar tam skiriama daugiau kaip 2 milijonai dolerių.

 Patys Kanados ruonių medžiotojai, kurių yra apie penkis tūkstančius, medžioklę vadina humaniška, tačiau Tarptautinės gyvūnų globos fondo (IFAW) atstovė Šeril Fink stebėjusi ruonių medžioklę jos taip pavadinti negalėjo. „Mačiau, kaip ruonių medžiotojai pašovė du ruoniukus, kurių vienas iškart krito negyvas, o kitas dar rodė gyvybės ženklus. Maniau, kad jį sutraiškys laivo korpusas, tačiau vienas medžiotojas nusileido iki jo ir nušovė gyvūną žeberklu. Persigandęs ruoniukas dar bandė priešintis, tačiau jis buvo bejėgis“, – kraupiais įspūdžiais dalinos gamtosaugos aktyvistė.

 Griežtos nuostatos prieš ruonių medžioklę, vyraujančios Europoje, paskatino Kanados parlamentą pradėti kalbas apie ruonių medžioklės subsidijų nutraukimą. Europa ruonių produktų importą ir eksportą uždraudė dar 2009 – aisias.

 Ruoniai daugiausia medžiojami dėl odos, kuri naudojama mados pramonėje, ruonių taukai yra puikus Omega 3  šaltinis. Neseniai Europoje atlikti tyrimai nustatė, kad Grenlandijos ruonių širdies vožtuvai tinkamesni už tuos, kurie šiuo metu naudojami persodinant žmogaus širdies vožtuvus. Manoma, kad paklausa galėtų siekti apie  300 tūkstančių vožtuvų per metus, o jų kaina siektų apie 3400 eurų už vieną.
 
  Priešinosi ir lietuvis

  Buvusio Europos parlamento Vidaus rinkos ir vartotojų teisių komiteto nario Šarūno Biručio nuomone, komercinė ruonių žvejyba iš principo yra nehumaniška, todėl kad tomis sąlygomis, kuriomis ji vykdoma, veiksmingai ir nuolat taikyti humaniškų žudymo metodų neįmanoma.

Juo labiau, kad ruonių medžioklė vyksta atokiose vietovėse, ja užsiima daugiau nei tūkstantis asmenų sunkiai prieinamuose plotuose. Taigi ir veiksmingai stebėti šį procesą neįmanoma .

„Aš pasisakau už visišką tokios medžioklės uždraudimą. Mes neturėtume ignoruoti ir fakto, jog įvairios nuomonių apklausos skirtingose ES valstybėse narėse rodo, kad didžioji dauguma ES piliečių prieštarauja didelio masto komercinei ruonių medžioklei ir jos būdams. Be to, akivaizdi piliečių dauguma pritaria tam, kad būtų visiškai uždrausta prekyba iš ruonių pagamintais produktais“, – teigė buvęs europarlamentaras Šarūnas Birutis.
 
  Lietuva ir ruoniai
 
 Lietuvos Jūrų muziejaus Jūrų paukščių ir žinduolių skyriaus vedėjo Arūno Grušo teigimu, ruonių medžioklė Baltijos jūroje draudžiama, tačiau yra viena išimtis.

„Per metus tik švedams leidžiama sumedžioti apie porą šimtų ruonių dėl to, kad jie suplėšo žvejų tinklus, tačiau dabar jau planuojama ruonių medžioklę uždrausti visiškai, nes tas sumedžiojams ruonių skaičius jokio efekto nedaro, o šių žinduolių populiacija Baltijos jūroje vėl pradėjo mažėti“, – pasakojo A.Grušas.

Jo teigimu, šiuo metu Baltijos jūroje yra apie 23 tūkstančiai ruonių. „Praėjusio amžiaus penktame, šeštame dešimtmečiuose ruoniai Baltijoje buvo beveik išnykę. Jų tebuvo apie tris tūkstančius, tad bendru sutarimu ruonių medžioklė buvo uždrausta. Vėliau buvo nustatytos medžioklės kvotos“, – prisiminė ne vieną ruonį Jūrų muziejuje užauginęs A.Grušas. Specialisto teigimu, ruonių skaičiaus mažėjimą Baltijos jūroje lemia ir klimato šiltėjimas, ir didėjantis gėlo vandens kiekis Baltijos jūroje.

„Dėl klimato atšilimo jūrose mažėja ledo, todėl ruoniai jauniklius veda salose, o jų Baltijos jūroje yra labai mažai. Tarp gyvūnų kyla konkurencija dėl vietos ir jaunikliai tiesiog neišmaitinami ir paliekami krante. Paskutiniuoju metu pastebima, kad Baltijos jūroje padaugėjo ir gėlo vandens, o tai reiškia, kad visos žuvys patraukia arčiau vandenyno, kur vanduo sūresnis. Paskui jas plaukia ir ruoniai“, – apie Baltijoje vykstančią kaitą pasakojo pašnekovas. Jis pabrėžė, kad ruonių skaičius mažėjimą lemia ir tai, kad Baltijos jūroje sumažėjo žuvies.

„Manau, kad Lietuvos krantus, skalaujančioje Baltijoje jau išgaudyta apie 80 procentų žuvų“, – konstatavo pašnekovas.

Taigi šiltėjantis klimatas gali lemti, kad Lietuvos pajūryje šiuos žinduolius išvysime dažniau. A.Grušo teigimu, ruoniai ir dabar apsilanko prie Būtingės, tačiau didėjantis šių žinduolių kiekis pietinėje Baltijos dalyje gali sukelti nemažai bėdų žvejams.