Palankūs orai

Lietuvos jūrų muziejaus Jūrų faunos skyriaus vedėjas Remigijus Dailidė, pats žvejojantis jau ne vienus metus, pasakojo, kad praėjusį savaitgalį žvejai Klaipėdą buvo apgulę, kaip Raudonoji armija Berlyną. „Nutūpta buvo visa pakrantė. Net nesiryžau eiti žvejoti, nes supratau, kad nelabai rasiu vietos, kur savo meškerę užmesti“, – atviravo jis.

Pasak žvejo, šilta žiema stintų elgesiui didelės įtakos nedaro ir jos visada elgiasi pagal kelis „scenarijus“. „Pernai, kai žiema buvo šaltesnė ir Kuršių marios ledu pasidengė gana anksti, sulaukėme mažiau stintų. Taip atsitinka todėl, kad po ledu žuvims nepakanka deguonies. Kai iš marių teka vanduo, kuriame yra mažiau deguonies, žuvys paprasčiausiai „neina“. Jos tampa neaktyvios“, – pasakojo pašnekovas. Todėl, anot jo, kai žiemos būna šaltos, stintų sugaunama daug mažiau.

„Tokia žiema kaip šiemet buvo ir 2007-aisiais, ir 2008-aisiais. Vanduo į ežerus ir upes iš visur teka upeliais (tai kažkas panašaus į rudeninius potvynius), tad padaugėja ir atplaukiančios žuvies“, – apie stintų mėgėjams palankias gamtos sąlygas pasakojo žvejys. Pasak jo, šiemet stintos laikosi arčiau Smiltynės, tačiau nemenku laimikiu gali džiaugtis ir žvejojantys miesto pusėje. Paklaustas, ar tam negali turėti įtakos vandens srovės, pašnekovas teigė, kad jos stintas daug labiau veikia pavasarį, vasarį–kovą, kai šios plaukia neršti. „Stintos nerštui renkasi Nemuno žemupį, Miniją, Veiviržą, tačiau kol kas jos dar nėra subrendusios nerštui, todėl vandens srovės didelės įtakos joms neturi“, – pasakojo jūros faunos žinovas. Jei ir toliau bus panašios oro sąlygos, į nerštavietes stintos patrauks antrojoje vasario pusėje.

Žvejybos ypatumai

R.Dailidės teigimu, patyrę žvejai jau žino, kad geriausia stintas gaudyti, kai pučia šiaurės vėjas. „Pučiant vėjams iš jūros pusės, sustiprėja ir jūros srovės, tada į marias atplaukia daugiau žuvų. Dabar vyrauja Kuršių marių srovės, tad žuvis ir sukiojasi uosto teritorijoje. Didžiausių stintų būrių reikia laukti vasario mėnesį“, – prognozavo pašnekovas.

Ne vienus metus žvejojantis R.Dailidė teigė, kad gaudant stintas svarbu atsižvelgti į vandens srovės stiprumą. „Stintos labai sunkiai geba išsilaikyti stiprioje srovėje, todėl slepiasi įvairiose gilesnėse vietose, įdubose. Jų Kuršių mariose tikrai nemažai. Pavyzdžiui, šalia Jūrų muziejaus administracinio pastato yra beveik 6 metrų įduba, kurioje jos ir būriuojasi“, – pasakojo jis.

„Jei srovė būna nelabai stipri, stintos kimba visur, o jei vyrauja jūros srovė, jos slepiasi prie įvairių uosto įrenginių: prie laivų švartavimosi krantinių, prie perkėlų, Smiltynės jachtų klube“, – patarimais, kur galima pagauti daugiau šios žuvies, dalijosi Jūrų muziejaus darbuotojas.
Stintos yra jūrinės žuvys, tad geriausiai jos kimba šviesiu paros metu. Tačiau žvejai stengiasi jas įvairiais būdais privilioti ir naktį. „Šį savaitgalį krantinė atrodė kaip per kokią šventę. Žvejai susivežė viską, ką turėjo. Įvairių spingsulių, akumuliatorių, generatorių buvo pilna krantinė“, – įspūdžiais dalijosi pats Smiltynėje gyvenantis R.Dailidė.

Stintų mažėja

„Valstiečių laikraščio“ kalbintas Jūrų muziejaus darbuotojas pripažino, kad stintų šiemet daugiau nei praėjusiais metais, tačiau palyginę, kiek stintų buvo pagaunama prieš dešimtmetį ar dvidešimtmetį, turėtume pripažinti, kad šios žuvies gerokai sumažėjo. 

„Pernai žuvies buvo mažiau ir todėl, kad žiema buvo daug atšiauresnė. Tačiau stintų kiekio mažėjimą pastebi ir kiekvienas žvejys, kuris jas gaudo nebe pirmus metus. Prieš dešimt metų pagauti 100 stintų buvo lengva, o dabar, kad pagautum 100 stintų, reikia pavargti“, – kalbėjo pašnekovas. Pasak jo, tai lemia Lietuvoje įteisintas „legalus“ brakonieriavimas ir neatsakinga žvejyba. 

„Neršti plaukiančios žuvys masiškai gaudomos tinklais, ypač Nemuno žemupyje. Tinklai statomi ir priekrantėje. Taigi visas Lietuvos stintų genofondas išgaudomas dar pakeliui į nerštavietes. Tad reikia paklausti savęs, kiek ilgai dar mes jas taip semsime“, – susirūpinęs svarstė Lietuvos jūrų muziejaus Jūrų faunos skyriaus vedėjas. Anot jo, šis ruduo buvo gana audringas, tad žvejai negalėjo priekrantėje pastatyti tiek tinklų, kaip praėjusiais metais. Dabar kilogramą stintų Klaipėdos turguje galima nusipirkti už 10–12 Lt, o prieš mėnesį kilogramas šios žuvies kainavo apie 18 Lt.