Manau, pasiryžę išbandyti, suderinsite ir su šiokia tokia nauda - nereikės ieškoti brangių dovanų, nudžiuginsite artimus žmones mielais darbeliais.

Reikės:

- rėmo šilkui ištempti. Maniškis savadarbis, nesudėtingas.

- šilko skareles, šalikelio ar audinio. Galima nusipirkti šilką rėmelyje.

- lygintuvu fiksuojamų dažų šilkui bent trijų pagrindinių spalvų: raudoną, geltoną,mėlyną (ne žydrą), kurias galėsite tarpusavyje mašyti

- kontūro šilkui .Pradžiai geriau neutralesnės spalvos arba bespalvį (man patogiau su spalvotu). Yra įvairių firmų, kainos nedaug skiriasi, bet nesigundykit pigesniu.

- minkštų teptukų nors dviejų dydžių:ploną ir storą fonui. Gerai būtų turėti ir tokią kaip nuotraukoje kempinėlę

- paletės dažams

- išnykstančio markerio (nebūtinai)

- indelio vandeniui

- valgomosios druskos (stambios arba smulkios) efektui išgauti. Nebūtina.

Išsipempiam šilką ant rėmo. Aš tempiau paprasčiausiai siūlu ir adata. Tam yra spec. kabliuku, bet jie labai brangūs.

Nusipiešiam išnykstančiu markeriu piešinuką. Galima piešti eskizą ant popieriaus, o padėjus po šilku perpiešti kontūru.

Ilgai nelaukę, kad piešinys neišnyktų, kruopščiai apvedžiojame kontūru. Tai pats įtempčiausias viso proceso darbas, nes turi būti atliktas atsakingai, nepaliekant pertrūkių, tarpelių. Kontūro perteklių ant tūbelės galiuko nuolat nuvalom . Laukiam kol pilnai išdžius ir galime pradėti dažymo procesą. Aš tai darau vonios kambaryje. Dažus pilame, maišome paletėje.Smulkius piešinius dažome plonu teptuku. Dažus galime skiesti vandeniu. Nudžiuvusių dažų spalva žymiai blankesnė.

Klaidų neišvengia ir patyrę tapytojai. Net per patį mažiausią plyšelį ima veržtis dažai. Tai pastebejusi sudrėkinu dėmelę ir aplink.

Tada pataisau plyšelį kontūru. Galima likusią dėmelę sugerti popieriniu rankšluosčiu.

Man patinka žaisti su spalvomis. Ant dar neišdžiuvusios pagrindinės spalvos šešėliuoju, pridedu kitų spalvų.Džiūstant spalvos labiau susilies, nebebus toks ryškus skirtumas.

Nuspalvinus smulkiuosius piešinėlius darome foną. Jį dažnai spalvinu dalimis.  Dabar dažysiu kraštą. Atviras vietas, pro kurias sklis dažai, sudrėkinu. Tada dažai pasklis tolygiai, nebus subėgimų ryškiais kraštais. Spalvinu kraštą. Svarbu sekti, kad dažai neišdžiūtų vienam gale, kol spalviname kitą. Uždžiuvę dažai atrodys ne kaip. Todėl stengiamės negaišti laiko. Atlikus šį darbą nesitraukiame nuo šilko kol dažai džiūna, nes nespėsime ištaisyti klaidelių.		Štai ir mano klaidelė, kurios nepastebėjau, kol dažai dar nebuvo išdžiuvę. Bet esame ne mašinos, tai nedidelių klaidų gali būti. Ją galėsime išradingai užmaskuoti tik kontūru.
Mano kraštelis pilnai išdžiuvo. Ribos tarp dažyto ir nedažyto fono švelnios.		Spalvinant didesnį foną, aš jį visą sudrėkinu kempinėle. Užeinu ir ant žaliojo fono.
Vandens perteklių švelniai tapšnodama nuvalau popieriniu rankšluosčiu.		Smarkiai praskiestais dažais dažau foną. Norint labai ryškaus fono praskieskit tik lašeliu vandens. Praskiesti dažai geriau sklinda.
Ant dar šlapių dažų darau šešėlius, pridedu norimų spalvų.		Ant šlapio paviršiaus beriu druskos. Galima jos ir nenaudoti, bet man patinka tie netikėti efektai.Galima papurkšti vandeniu-šis būdas irgi sukuria įdomius efektus.
Štai ir beveik baigta išdžiuvusi skarelė. Vietomis dar galime paryškinti, dėti antra dažų sluoksnį, ką aš ir padarau.		Aš dar vietomis pakontūruoju kontūru.
Išdžiuvusį darbeli fiksuojame lygintuvu. Aš lyginu neuždengus (mano lygintuvas geras, neprisvylantis) iš blogosios pusės beveik karščiausiu režimu. 55x55 skarytę lyginu apie 7 min. Skalbiu drungnam vandenyje su švelniu skalbikliu. Dar šlapią išlyginu.		Štai ir viskas. Sėkmės.
Naca dirbinys.lt inf.