Kaip skirstomos veislės

Pagal uogų prinokimo laiką aviečių veislės skirstomos į remontantines – derančias du kartus per metus (pvz., Babje leto) – ir neremontantines, derančias vieną kartą per sezoną. Kai kurias veisles (pvz., Meteor) galima vadinti iš dalies remontantinėmis, nes jos ant pirmamečių stiebų viršūnių formuoja žiedynus ir šiek tiek dera, ypač šiltą rudenį.

Neremontantinės veislės pagal derėjimo laiką skirstomos į ankstyvąsias, vidutinio ankstyvumo ir vėlyvąsias. Ankstyvųjų veislių uogos pradeda nokti liepos pirmo dešimtadienio viduryje (pvz., Meteor). Vidutinio ankstyvumo veislių yra daugiausia, uogos noksta liepos 9–13 d. (pvz., Rubin). Pagal skanumą veislės skirstomos į labai skanias (desertines) ir vidutiniškai skanias, labiau tinkamas perdirbti. Į Nacionalinį augalų veislių sąrašą įrašytos šešios aviečių veislės: Babje leto, Polana, Balzam, Brianskij rubin, Meteor, Norna. Platinamų veislių sąrašas kelis kartus ilgesnis.

Versliniai avietynai

Daugiausia aviečių išaugina Rusijos Federacija, Lenkija, Serbija, kai kurios kitos šalys. Vidutiniai derliai siekia 4 t iš ha. Lenkijoje avietynų plotai užima per 16,5 tūkst. ha. Daugėja verslinių avietynų ir Lietuvoje. Šiuo metu jie užima apie 260 ha. Didžiausi avietynai Šilutės r. (53 ha), nemaži ir Biržų, Alytaus r., Raseinių r., Anykščių, Vilniaus, Prienų r.

Populiarėjant intensyviam aviečių auginimui, šaltesnio klimato regionuose iškyla kai kurių problemų: nepakankamas augalų ištvermingumas žiemą, jautrumas staigiai temperatūrų kaitai. Ištvermingiausios žiemą yra veislės, kurių gilios ramybės periodas yra ilgas. Aviečių stiebai gali pašalti ne tik dėl žemos temperatūros, bet ir dėl staigių temperatūrų pokyčių, ypač žiemos pabaigoje. Tai atsiliepia uogų derliui.

Lietuvos sodininkystės ir daržininkystės institute ištyrus 12 introdukuotų aviečių veislių nustatyta, kad aviečių derlingumas labiausiai priklauso ne nuo žydėjimo ir derėjimo trukmės, stiebų aukščio, skersmens bei tankumo, bet nuo veislių ištvermingumo žiemą.

Dvi naujos veislės

Lietuvos sodininkystės ir daržininkystės institute trejus metus buvo tiriamos Lenkijos selekcininko J.Daneko sukurtos aviečių veislės Benefi s ir Laška; jos lygintos su norvegiška veisle Norna (įrašyta į Nacionalinį augalų veislių sąrašą, populiari versliniuose avietynuose).

Avietės sodintos 2005 m. pavasarį 3,0×0,5 m atstumais, augalų juostos plotis – apie 60 cm, stiebų skaičius nenormuotas. Bandymo laikotarpiu buvo permainingų žiemų ir staigių temperatūrų pokyčių, vienos žiemos šalčio rekordas siekė beveik 30 laipsnių.

Veislės Benefis augumas panašus į standartinės veislės (stiebų aukštis 166,4 cm); Laška stiebai – beveik 16 proc. žemesni (145,1 cm), be to, jų beveik perpus mažiau.

Visos trys veislės yra ankstyvos, bet Laška uogas sunokino anksčiausiai, derėjimo laikotarpis buvo trumpiausias (skinant uogas mechanizuotai, tai yra vertinga veislės savybė).

Benefis derlius (5,95 t iš ha) atsiliko nuo lyginamosios veislės (7,43 t iš ha), o Laška derlius buvo netgi perpus mažesnis (tai lėmė šios veislės augalų pašalimas žiemą, taip pat ir mažesnis stiebų skaičius ploto vienete). Tačiau abi naujosios veislės, ypač Laška, išsiskyrė uogų didumu ir patrauklia išvaizda. Uogos svėrė vidutiniškai net 4,92 g (90 proc. daugiau nei standartinės veislės) ir buvo įvertintos kaip skaniausios ir aromatingiausios.