Įsikurdamas apleistuose Vilniaus šiluminės elektrinės šiltnamiuose, esančiuose Elektrinės gatvėje, želdinimo įmonės „Floralita – dizainas“ savininkas Vladimiras Eicher-Lorka nusprendė juos sutvarkyti taip, kad čia būtų gera ne tik augalams, bet ir žmonėms. Prieš daugiau nei dešimt metų, kai Eicher-Lorkų šeima pirko sovietmečiu elektrinės valdžios poreikiams naudotus statinius, daugiau norinčiųjų juos įsigyti nebuvo.

Nepaprasta dovana

Kai naujieji šeimininkai pirmą kartą pravėrė vartus, pamatė kalnus šiukšlių. „Prireikė kone penkių sunkvežimių joms išvežti. Pakeitėme visą gruntą, nes jame knibždėte knibždėjo įvairiausių ligų sukėlėjų. Prakiurę vamzdynai, išdaužyti stiklai, apleistos tarnybinės patalpos... Vaizdas tikrai buvo nekoks. Bet viskas mums pasirodė įveikiama, nes sudarėme puikią komandą. Kai sutvarkėme ekspozicinę aikštelę, galutinai čia įsikūrėme. Manau, dabar turime kuo pasigirti“, – neslėpė pasididžiavimo Vladimiras.

Kartą jis nusprendė gimtadienio proga žmonai padovanoti... baseiną. 7 m ilgio, 2,5 m pločio ir daugiau nei metro gylio baseiną savo rankomis įrengė per tris dienas. Jam sunaudojo kelias tonas geltonojo dolomito iš Klovainių. Baseiną išklojo specialia guma.

„Koks baseinas be žuvų? Čia plaukioja ir margieji makeniniai, ir išverstakiai teleskopiniai, ir raudonieji, dar vadinami auksinėmis žuvelėmis, dekoratyviniai karosiukai. Visi besočiai: kiek duodame, tiek suryja. Svarbiausia, kad patys valo baseino vandenį – jau metus jis nekeistas, tačiau skaidrus ir neskleidžia jokio kvapo. Patys baseino niekada nevalėme. Šeimininkauja mūsų auksinės žuvelės“, – tikino Vladimiras, rodydamas mailių. Beje, žuvelės prijaukintos. Pabeldus į baseino kraštą, atplaukia ir leidžiasi pagaunamos. Netrukus šeimininkai tikriausiai galės paprašyti, kad išpildytų slapčiausius svečių norus.

Ir neišmanėliams, ir kolekcininkams

Vladimiras domisi viskuo, kas dekoratyvu, gražu, netikėta augalų pasaulyje. Kelis kartus per metus jis važiuoja į Olandiją parsivežti retų ir tinkamų Lietuvos klimatui augalų. Pastaruoju metu itin populiarūs penkiolikos metų ir senesni suformuoti lapuočiai bei spygliuočiai.

„Jau daugiau nei dvidešimt metų mūsų įmonė apželdina įvairios paskirties sklypus. Sunku būtų suskaičiuoti, kiek sutvarkėme teritorijų prie įmonių, valstybinių pastatų, kiek sukūrėme rojaus kampelių individualiose valdose, – vardijo pašnekovas. – Smagu, kai užsakovai pasitiki. Jei renkantis augalus vadovaujamasi principu patinka–nepatinka, sunku bendrauti. Ne visi augalai ištveria permainingas Lietuvos žiemas, pavasario šalnas, vasaros karščius. Grožis vienai vasarai ir turtuoliams būna per brangus malonumas. Todėl reikia įsiklausyti į specialistų patarimus.“
Apsilankiusieji Lorkų sode stebisi įmantriomis spygliuočių formomis, skiepytais lapuočiais, niekur nematytų kambarinių augalų įvairove, baseinuose klestinčia vandens augalija. Didžiausią malonumą vaikščiodami tarp medelių eilių patiria retų augalų kolekcininkai.

Kolekcininko aistra

Vladimiras itin domisi vandens augalais. Labai brangiai pirkti pirmieji vandens paparčiai per metus suvešėjo taip, kad nelieka vietos kitiems augalams. Senbuviams teko susispausti, kai šį pavasarį jų būrį papildė naujokai. Už kai kuriuos vazonėlius su ypač retos rūšies augalėlių egzemplioriais Vladimiras Olandijoje paklojo po 30 eurų. Lietuvoje jis vienintelis turi daugiau nei 30 pavadinimų skirtingų rūšių vandens augalų. „Miniatiūrinės lelijos, raukšlėtieji paparčiai, vandens hiacintai, apvaliastiebės ir spirale besisukančios viksvos, vandens rūgštynės, margalapiai ajerai...“ – tik dalį asortimento bandė išvardyti kolekcionavimo manijos apsėstas kraštovaizdžio specialistas.