Parduotuvėse, specializuotose salonuose - labai didelis stogo dangų pasirinkimas ir nėra lengva rasti optimalų sprendimą. Visiems norisi, kad uždengtas naujas stogas teiktų estetinį pasigėrėjimą, padidintų namo vertę, tarnautų ilgai ir nepriekaištingai, o svarbiausia, kad pernelyg neištuštintų piniginės. 

Lietuvoje, pasak UAB „Ribena“ produktų vadovo Lino Turčinsko  daugumos pamėgtas stogo dangos pasirinkimo būdas labai paprastas. „Jei kaimyno stogas skardinis, reikia ir man tokio pat, jei čerpių ir aš tokio noriu. Ta taisyklė galioja ir kiemą tvarkant ir kitus kitus pirkinius renkantis“, - sakė pašnekovas.

Tačiau, anot jo, toks principas ne visada pasiteisina. Yra ir kita tendencija, kai renkantis stogo dangą, pasitikima stogdengiais. Dažnas sutinka su jų argumentais, kad viena kuri nors stogo danga geresnė dėl to, kad pigesnė, lengvesnė ar vardijami dar kokie nors kiti privalumai.

 „Retas kuris susimąsto, kad stogdengiai  dažniausiai siūlo  tai, kas jiems naudinga, t.y. kokius darbus gali lengviau ir greičiau padaryti ir greičiau gauti už tai atlygį. Tai natūralu ir suprantama, nes jie siekia maksimalaus uždarbio mažiausiomis laiko ir jėgų sąnaudomis. Tačiau gyventi po stogu reikės ne kam kitam, o namo savininkams. Todėl aklai pasitikėti kaimynų pasirinkimu arba pasikliauti vien stogdengių nuomone nevertėtų“, - patarė L.Turčinskas.

Renkantis stogo dangą, pasak jo, reikėtų pasidomėti, kas yra rinkoje. Jis tikino, kad jei reikia patarimo, kokią rinktis stogo dangą, geriau ieškoti informacijos internete, specializuotose parduotuvėse, žinomų stogų dangų gamintojų atstovybėse. Kompetetingo patarimo galima sulaukti ir iš architekto. „Tada tikrai suprasite, kad šiuo metu populiariausios Lietuvoje dangos - banguoti cemento pluošto lakštai (dar vadinami šiferiu) ir skarda tikrai nėra pats geriausiais pasirinkimas ne tik estetine prasme, bet ir kaina. Sumaniusieji stogą dengti čerpėmis dažnai išsigąsta aukštos kainos, tačiau skandinavai puikiai išsprendė šią problemą - nuo 1960 metų švedai pradėjo gaminti betonines čerpes“, - pasakojo specialistas.

Čerpių gamybai naudojamas betonas – ilgaamžis. Laikui  bėgant jis net tvirtėja, nes iš aplinkos gauna cementui kietėti reikalingos drėgmės. Svarbiausias daugeliui rūpintis aspektas- tai, kad dėl mažų gamybos kaštų betoninės čerpės  1,5-2 kartus pigesnės už keramines čerpes. Jų išvaizda labai panaši, tik įgudusi akis gali atskirti šias dvi stogo dangas. „Tada kyla klausimas – kam išlaidauti, jei panašų rezultatą galima pasiekti įsigyjant betonines čerpes?“, - klausė L.Turčinskas.

Betoninės čerpės kainų ir savybių atžvilgiu sėkmingai konkuruoja ir su kitomis dangomis. Kvadratinis betoninių čerpių metras kainuoja nuo 22 Lt/m². Betoninės čerpės suteikia namui nepriekaištingą išvaizda, padidina namo vertę. Stogas išlieka stabilus siaučiant audroms, nebarška lietuj lyjant, dėl temperatūros svyravimų ant vidinio paviršiaus nesikaupia kondensatas, kuris neretai pridaro daug rūpesčių - sugadina apdailą, supūdo stogo konstrukcijas.

„Dažnai manoma, kad didokas čerpių svoris negerai, nes reikalinga brangiau kainuojanti tvirtesnė statinio konstrukcija. Iš tikrųjų yra ne visai taip. Labiau įsigilinus paaiškėja, kad svoris yra privalumas. Čerpės tinka tiek naujam, tiek ir restauruojamam namo stogui. Naujo namo stogo konstrukcija projektuojama tokia, kad atlaikytų 200-300 kg/m² apkrovas (šlapias sniegas, vėjas, stogo danga, konstrukcijų svoris ). Todėl naujo namo stogo konstrukcija (medienos kiekis) praktiškai nesiskiria nuo to, kokia bus pasirenkama stogo danga. Čerpių svoris yra apie 36kg/ m² ir sudaro tik apie 14% skaičiuojamos apkrovos“, - sakė L.Turčinskas. Keičiant seną stogo danga nauja, dažniausiai stogo konstrukciją reikia sutvirtinti. Tačiau, anot