Akėti sojas bent vieną kartą reikėtų praėjus 3–4 d. po sėjos. Negalima akėti 2–3 d. iki sudygimo, kai jų daigeliai yra kabliuko formos. Po sudygimo, priklausomai nuo piktžolėtumo, akėti sojas galima daigams pasiekus pirmo tikrojo lapelio fazę, o antrą kartą, kai susiformuoja trys lapeliai. Sojos gana gerai pakelia akėjimą, tačiau jas reikėtų akėti skersai arba išilgai eilučių. Geriau akėti antroje dienos pusėje. Tada daigeliai yra ne tokie stangrūs, todėl mažiau traumuojami. Posėjinis akėjimas piktžolėtumą sumažina 40–50 proc., o po sudygimo – 65–75 proc. Akėjant iki sudygimo, agregato greitis turi būti ne didesnis kaip 6 km/val., o po sėjos – 5 km/val. Tarpueilius purenti geriau po akėjimo.

Chemizuoti ūkiai, be minėtų agrotechninių priemonių, naudoja ir herbicidus. Gaila, kad mūsų žemės ūkio mokslininkai iki šiol dar neparašė sojų auginimo technologijos, todėl teks pasikliauti sumanesnių ūkininkų patyrimu.

Ukrainoje, ypač dirvose, užterštose daugiametėmis piktžolėmis, po pavasarinio akėjimo leidžiama varpučiams suvešėti iki 10–12 cm, o usnims ir kitoms piktžolėms suformuoti skroteles, tuomet sėjamos sojos. Likus iki sojų sudygimo 3–4 d., pasėlis nupurškiamas raundapu.

Ukrainiečiai ir čekai sojų pasėliuose sėkmingai naudoja dirvinius herbicidus, kurie slopina piktžolių augimą 30–40 dienų. Sojų pasėliuose gana efektyvūs šie herbicidai: Dual Gold, Harnes, Zenkoras, Stompas, Trefl anas, Gezagardas, Pivotas, Pulsaras 40 ir kt. Dviskiltes ir vienaskiltes piktžoles gerai naikina Harnes (1,5–2,0 l) ir Granstaro (2,0 l/ha) mišinys.

Pirmosiomis augimo savaitėmis sojos auga ir vystosi lėtai, formuoja šaknis, tad jas gali nukonkuruoti piktžolės. Taigi gali tekti naudoti ir kontaktinius herbicidus. Sparčiausiai auga vienaskiltės piktžolės. Nuo dviskilčių piktžolių herbicidai purškiami, kai sojos turi 1–3 tikruosius lapelius, o nuo vienaskilčių – nepriklausomai nuo augimo fazės, bet dažniausiai esant 5–7 lapelių fazei. Kai piktžolių yra daug ir įvairių, gali būti naudojami herbicidų mišiniai, tačiau jie labiau slopina pačių sojų augimą. Geriausia būtų apsieiti be herbicidų, nes jie gali pakenkti ne tik sojoms, bet ir dirvožemio makro- ir mikroorganizmams, ypač gumbelinėms bakterijoms bei kai kuriems po sojų auginamiems augalams. Lietuvoje nėra registruotų herbicidų, skirtų specialiai sojoms, todėl turėtų nedelsiant sukrusti herbicidų tyrėjai ir prekiautojai, nes sojų, bene vertingiausių kultūrinių augalų, auginimo plėtra šalyje gali įstrigti.

Sojas dažniausiai pažeidžia fuzariozė, askohitozė, bakteriozė, sklerotinozė, perenosporiozė ir kitos ligos bei kenkėjai. Mažuose sojų plotuose ligų beveik nepasireiškia, tačiau didėjant jų plotams minėtų bėdų išvengti bus nelengva. Pravartu sojų sėklą beicuoti Benomilu. Šį beicą galima naudoti kartu su nitraginu.

Prof. habil. dr. Antanas Svirskis