Lėčiau auga

Maisto medžiagų stokojantys augalai lėčiau auga, yra menki. Derlius varganas ir nekokybiškas. Kita vertus, ir to paties ne visada sulaukiama – silpnus, skurstančius augalus pirmiausia puola ligos bei kenkėjai.

Savo sveikata susirūpinę, bet nepakankamai į augalų fiziologiją įsigilinę augintojai mineralinių trąšų kratosi iš tolo ir yra šventai įsitikinę, kad vienintelė daržui tinkama trąša yra mėšlas, na, dar kompostas.

Specialistai dėl tokio įsitikinimo juokiasi. Organinė trąša iš tvarto yra gera, kai panaudoji ją tinkamai ir tiek, kiek reikia. Drabstyti bet kaip nedera – ne tokia ji jau universali ir nekalta. Viena, tinka ne visiems augalams ir ne visais augimo tarpsniais. Antra, nesupūdytame mėšle apstu piktžolių sėklų. Trečia, padauginus šios trąšos, augaluose ima kauptis nitratai.

„Ką gi daryti?“ – dar nelabai tikėdamas argumentais klausia žmogus.

Verta pasidomėti rekomendacijomis ekologiniams ūkiams. Žemdirbystės institute Dotnuvoje, Sodininkystės institute Babtuose specialiai išskirtuose sertifi kuotuose plotuose atlikta nemažai tyrimų. Augintojams kone kasmet pasiūloma naujų trąšų, tinkamų organinei, arba biodinaminei, žemdirbystei.

Galima gauti nuostabių rezultatų

„Dauguma sertifikuotų trąšų ir biologinių preparatų yra unikalūs. Laiku ir tinkamai panaudojus galima gauti nuostabių rezultatų“, – teigia Lietuvos žemės ūkio universiteto doc. dr. Juozas Pekarskas.

Mokslininkas tvirtina, kad sertifikuotos trąšos ir biologiniai preparatai leidžia visiškai išspręsti augalų aprūpinimo maisto medžiagomis problemą – su sąlyga, jeigu taikoma sėjomaina. Drauge jis rekomenduoja greta naujovių nepamiršti ir mėšlo, kompostų, žaliųjų trąšų.

Vienos pirmųjų organinių trąšų, atestuotų Lietuvoje, yra vengrų „Biokal“. Tai skystos organinės trąšos, tinkamos sėkloms apvelti ir purkšti per lapus. Pagamintos iš vaistinių augalų, biohumuso ekstraktų, naudojant mineralinį vandenį, eterinius aliejus, makro ir mikroelementus. Jose yra azoto, fosforo, kalio, kalcio, magnio, geležies, anglies oksido, vario, taip pat mikroelementų, biologiškai aktyvių medžiagų. Gamintojų tvirtinimu, ši trąša ne tik padeda augalams pasisavinti maisto medžiagas, skatina augimą, bet ir stiprina juos, saugo nuo grybinių ligų. Sodininkystės ir daržininkystės institute atliktų tyrimų duomenimis, trąša iš tiesų užtikrina ženklų derliaus priedą, ypač burokėlių, morkų.

Pasitelkia gamtos jėgas

Ekologinei žemdirbystei tarnauja ir naujos technologijos. Biologinės trąšos natūraliai apsaugo bei stiprina augalus, gerina ir dirvožemį, tai lemia derliaus priedą.

Biologinių trąšų pagrindą sudaro mikroorganizmai, išskirti iš dirvožemio ir kitų gamtos komponentų. Mikroorganizmai aktyviausi 15–20 laipsnių temperatūroje, nesuplūktame, drėgname dirvožemyje, tačiau nežūsta ir jų veiklai nepalankiomis sąlygomis – išlaukia geresnio momento ir vėl toliau darbuojasi. Tereikia oro, drėgmės ir šilumos.

Dviejų ar trijų tręšimų šaknų zonoje per sezoną pakanka, kad dirvožemyje vyrautų augalams palankūs mikroorganizmai. Pavasarį panaudotas biologinis preparatas užtikrina sėkmingą augimą vasarą, o antroje vasaros pusėje ar ankstyvą rudenį – sėkmingą žiemojimą.

Gamintojai tvirtina, kad laikantis teisingos agrotechnikos tokie preparatai derlių gali padidinti iki 50 proc.

Irma Kazlauskaitė