*Grėbkite ir kompostuokite lapus. Tačiau įsidėmėkite, kad kompostuoti netinka segančių vaismedžių lapai. Juose esančių ligų užkratas puikiai peržiemos ir kitais metais vėl vaismedžiai sirgs įvairiais puviniais ir kitomis ligomis. Netinka kompostuoti ir ąžuolo lapai, nes turi daug rauginių medžiagų.

*Jei iki užšals spėsite sukompostuoti daržo atliekas, turėsite iš ko pasidaryti vertingos trąšos, kuri po metų kitų tiks ir daržovėms, ir gėlėms, ir vaismedžaiams. Kompostui skirta vieta turi būti nuošalesnė, kad negadintų vaizdo. Kompostynui įrengti galima panaudoti senas lentas ar tankų vielos tinklą, kad komposto krūva atrodytų tvarkingai. Kitas svarbus niuansas: kuo daugiau oro gaus kompostuojamos sodo ir  daržo atliekos ar lapai, tuo greičiau vyks puvimo procesas. Lapus galima kompostuoti ir į stiprius plastikinius maišus, kuriuos būtina tvirtai užrišti. Lapai visiškai supūva per 2 metus. Tačiau jau po metų juos  bus galima naudoti kaip mulčią. Jei lapų komposto įmaišysim į molingą dirvą - padidės laidumas, o jei į smėlėtą - ilgiau išsilaikys drėgmė. Nuo lapų komposto  dirvožemis pasidarys daug puresnis.

*Jei pasisodinote žieminių česnakų, nepamirškite užpilti ant lysvės 5-7 cm sluoksnio durpių, pjuvenų arba lapų.

* Pasisėkite krapų, petražolių, morkų. Iškart po sėjos lysvę mulčiuokite durpėmis - pavasarį dirva neišdžius ir sėklos greičiau sudygs. Kitokių daržovių nesėkite, nes sėklos per žiemą sušals ir supus.

* Šiltai apklokite vijoklines ir paprastas rožes, raganes. Rožės apdengiamos eglišakėmis, kai oro temperatūra nukrenta -5 žemiau nulio. Prieš apklojant rožes patariama nupurkšti vario sulfato arba 3-5 proc. geležies sulfato tirpalu. Geriau šios gėlės žiemoja, kai nuskinami visi lapai. Jei nėra eglišakių, tinka durpės arba spygliuočių pjuvenos.

* Lapkričio mėnesį baikite tvarkyti gėlynus, pašalinkite augalų liekanas. Kai dirva pradės šalti, pamulčiuokite svogūnines ir daugiametes gėles: astilbes, monardas, flioksus, bergenijas, rodžersijas,  liatriai, vilkdalgiai daugelį metų augdami vienoje vietoje iškyla į paviršių, todėl šaknys tampa plikos. Mulčias apsaugos jas, jeigu spustelės šalčiai, o sniego dar nebus.

* Sumedėjusių bijūnų, magnolijų, hortenzijų ir kitų šalčiui jautrių augalų stiebus apriškite šiaudais, eglišakėmis arba prilenkę apdėkite sausais lapais.

* Dvimetes gėles, kurios žydi pavasarį, lapkričio pabaigoje taip pat apklokite eglišakėmis, nes gali apšalti jei ilgai nesnigs.

* Jei dirva dar neįšalusi, lapkričio mėnesį, atvėsus orams,  laisvame gėlyno plotelyje ar daržo lysvėje sėkite vienmetes, dvimetes ir daugiametes gėles: žioveinius, medetkas,  ešolcijas, kochijas, gvazdikus, rugiagėles, laumenes. Tik svarbu nepasėti per anksti, nes sėklos gali išbrinkti ir sudygti. Spustelėjus šalčiui tokiu atveju, jos iššals.