Prestižinis apdovanojimas

Sukako dešimt metų, kai Florencijoje pasirašyta Europos kraštovaizdžio konvencija, penkeri – kai patvirtinta Lietuvos kraštovaizdžio politika.

Vienas iš konvencijos tikslų – skatinti geruosius pavyzdžius. Tam įsteigtas ir kas antrus metus teikiamas Europos Tarybos kraštovaizdžio apdovanojimas.

Pirmojoje (2008–2009 m.) konkurso sesijoje dalyvavo 8 šalys: Čekija, Turkija, Vengrija, Suomija, Italija, Ispanija, Slovėnija, Prancūzija. Joje pristatyta parkų, sukurtų apleistame kraštovaizdyje, atkurtų parkų, mokslinių studijų ir kt. darbų. Geriausiu buvo pripažintas Prancūzijos pristatytas projektas – De la Deule parkas, sukurtas iš atskirų kraštovaizdžio elementų ne kur nors didmiestyje, o provincijoje, siekiant čia sukurti estetišką aplinką. Parkas buvo kuriamas bendradarbiaujant su vietos bendruomene, fermeriais.

2010–2011 m. kraštovaizdžio apdovanojimo konkurse dalyvavo jau 14 valstybių. Pristatyti ir įvairesni projektai. Šį kartą konkurso laureate tapo Italija, pristačiusi kalnakasybos kraštovaizdžio sutvarkymo pavyzdį Karbonijoje, Sardinijoje. Tai pavyzdys, kaip vykusiai galima pertvarkyti ir pritaikyti gyventi apleistas urbanizuotas ar pramonines teritorijas.

Pasak Aplinkos ministerijos (AM) specialistės Justinos Čunderovos, šis konkursas yra prestižinis. Ne tik apdovanojimą pelniusieji, bet ir kiti konkursui pateikiami projektai plačiai pristatomi visai Europai, gali būti įtraukti į turizmo maršrutų naujas kryptis.

Ant slenksčio

Lietuva dėl Europos kraštovaizdžio apdovanojimo dar nesivaržė, tačiau kitame konkurse rengiamasi pateikti kandidatą. Tai bus kitų metų nacionalinio konkurso laureatas.
Kol kas mūsų šalyje buvo surengtas tik vienas toks nacionalinis konkursas – 2008 m. Jame dalyvavo dvylika savivaldybių. Geriausiu 2007 m. kraštovaizdžio formavimo pavyzdžiu pripažintas Kupiškio rajono savivaldybės realizuotas Kupos slėnio parko projektas.

Įdomu, kad šio rajono savivaldybė nuo to laiko įgyvendino dar vieną įdomų projektą, bendrą su kaimyniniu Latvijos Rėzeknės rajonu; drauge įsisavino ES lėšas. Rekreacijai buvo pritaikyta apie 20 ha teritorija prie Kupiškio marių – įrengti paplūdimiai bei pasivaikščiojimo takai, sustiprinti išplauti krantai, Uošvės liežuvio pusiasalyje sutvarkytas dendrologinis parkas ir kt.

Remiantis Aplinkos ministerijos nuostatais, apdovanojimas už geriausius kraštovaizdžio formavimo pavyzdžius gali būti skiriamas valstybės ar savivaldybių institucijoms ir įstaigoms ar jų grupėms, kitiems juridiniams ir fiziniams asmenims.

Susiję su gyvenimo gerove

AM Saugomų teritorijų ir kraštovaizdžio departamento direktorius Vidmantas Bezaras geru žodžiu pamini savivaldybes, kurios pastaraisiais metais daug nuveikė nacionalinės kraštovaizdžio politikos srityje: Kupiškio, Jurbarko, Utenos, Marijampolės, Raseinių, Radviliškio, Kėdainių, Anykščių, Skuodo, Jonavos, Šalčininkų rajonų, Vilniaus miesto.

Tačiau aplinkos sergėtojai įžvelgia ir daug problemų, ypač kaime. „Kaimo kraštovaizdžio išsaugojimas greitai taps socialine problema. Nėra idėjų, kaip pertvarkyti socialistiniais laikais statytas gyvenvietes, kaip apšiltinti daugiabučius namus. Žmonės kaime liko samdiniais ar darbo visai nėra“, – liūdnas aktualijas vardija V.Bezaras.

Kad įvyktų gyvenimą provincijoje prašviesinančių pokyčių, reikia daug ko: politinio apsisprendimo, teisės aktų sistemos, ekonominių sąlygų, finansinių bei žmogiškųjų išteklių, kitų veiksnių.
Ne tik užsienyje, bet ir Lietuvoje apstu pavyzdžių, įrodančių, kad tvarkinga estetiška aplinka yra susijusi su gyvenimo gerove, ją veikia teigiamai.

Iniciatyvos imasi bendruomenės

AM specialistė Giedrė Godienė pastebi, kad saugant, kuriant ir tvarkant kraštovaizdį svarbios ne tik valdiškų institucijų pastangos, jų gebėjimas pritraukti lėšas. Kalnus nuverčia vietos bendruomenės. Pakanka imtis iniciatyvos ir suburti žmones.

Išskirtinis šiuo atžvilgiu, anot G.Godienės, yra Skuodo rajonas: Mosėdžio moterų asociacijos „Ognelė“ pastangomis atnaujintas Vaclovo Into sodas, Nausėdų seniūnaitijos gyventojai kibę sutvarkė Erkšvos alkakalnį, vieningai į aplinkos tvarkymą kibo Ylakių bendruomenė.

Ylakiuose aplinkos tvarkymo iniciatoriumi tapo Kultūros centras, vadovaujamas Virginijos Žitkuvienės, bei miestelio neformalaus jaunimo grupė. Aplinkotvarkos sąjūdis prasidėjo 2008-aisiais, minint 440-ąsias kaimo vardo paminėjimo metines. Jaunimas įrengė skverą su kilnojamais suoliukais. Toliau nukrypo žvilgsnis į miestelio centre išlikusių kapelių tvarkymą. Aplankytos sodybos su kryžiais ir koplytėlėmis, domėtasi etnografinėmis gėlėmis, jų žemaitiškais pavadinimais.

Remiantis sukauptomis žiniomis, buvo įrengtas baltintais akmenėliais apdėliotas (akmenis rinko ir nešė visa bendruomenė), tradicinėmis gėlėmis apsodintas gėlių darželis. Čia surengtas giesmių giedojimo vakaras, projektas su išmone pristatytas bendruomenei.

Pasak V.Žitkuvienės, dalis prie projekto dirbusių jaunų žmonių jau studentai. Grįžę į Ylakius jie skuba pažiūrėti, kaip atrodo jų įrengtas gėlynas. Tai kitus skatina jį taip pat prižiūrėti, kurti naujus projektus, prisidėti prie kaimo gražinimo.

Irma Dubovičienė