Netesėti pažadai

Pačiame Širvintų miestelio pakraštyje, Ramunių gatvėje, gyvenanti Irena Adžagauskienė nuoširdžiai nustebo sužinojusi mūsų vizito tikslą. „Atvažiuokite vasarą. Tada gražu. O dabar, ką gi čia fotografuoti? Visos gėlės po eglišakėmis arba rūsyje“, – tikino moteris. Tačiau galų gale sutiko. Žodis po žodžio ir iš nuoširdžios moters sužinojome, ne tik kaip kūrėsi šiame krašte, bet ir ne vieną mūsų skaitytojui naudingą patarimą. „Kiekvienais metais vis sau sakau, kad jau gana, paskutiniai metai vargstu, reikia tvarkytis kitaip. Gydytojai irgi draudžia, nes kankina stuburo negalavimai. Tačiau ateina pavasaris, ir vėl netesiu sau duoto pažado, nes negaliu be gėlių“, – prisipažino Irena.

Laiko piendaves

Gimusi ir augusi Dzūkijoje Irena prisimena metą, kai gelbėdamiesi nuo tremties tėvai paliko sodybą, išslapstė vaikus ir patys glaudėsi tai pas vienus, tai pas kitus. Tik po šešerių metų, mirus Stalinui, šeima galėjo grįžti į savo sodybą. „Augome aštuoni vaikai, lengva nebuvo, tačiau jau tada daviau sau priesaiką, kad jei turėsiu savo namus su gabalėliu žemės, visur žydės gėlės. Taip dabar ir gyvenu. Tarp gėlių“, – šypsojosi moteris. Jos tėvai anuo metu buvo stambūs ūkininkai, turėjo 60 ha žemės. Adžagauskai prie namų turi tris hektarus, dar truputį nuomoja, kad užtektų ganiavos ir šieno trims karvutėms. Jie vieninteliai Ramunių gatvėje laiko piendaves. Nuo tvartų pusės papūtus vėjeliui mėšlo kvapas užklysta ir į kaimynų kiemus, tačiau dėl to niekas nepyksta. Perkantieji šviežią, ką tik pamelžtą pieną žino, kad greitai laikančiųjų po vieną ar kelias karvutes nė su žiburiu nerasi. 

Sunkus metas   

Turėjo Adžagauskai žemės sklypelį ir sodininkų bendrijoje. Tačiau pasitaikius galimybei 1989–1991 metais su vyru Petru nusprendė pradėti nuosavo namo statybas Širvintų pakraštyje. „Statėmės ilgai, gal 15 metų. Tuo metu laikėme daug daugiau gyvulių. Karvės buvo 4–5, jaučių po 4, bekonų iki 12. Teko suktis, reikėjo pinigėlių, nes darbų, kuriuose dirbome neliko. Augo du sūnūs“, – sunkų gyvenimo etapą prisiminė Irena.

Dabar lengviau, bet moteris neįsivaizduoja, kaip galima, jei yra kur, nelaikyti vištų. Juk naminio kiaušinio su pirktiniu nėra ko lyginti. Vasarą pievoje prie namų ganosi trys avytės, kreksi keturios antys. Tačiau bent kiek išmanatys, ką reiškia laikyti gyvulius, supranta, kiek laiko reikia jų priežiūrai. Tad ne vienas Ramunių gatvės gyventojas atsistebėti negali Irenos darbštumu. „Kai labai pavargstu, einu prie savo gėlelių. Pasikalbu su jomis, ir lengviau pasidaro“, – sakė moteris.

Kūrėsi varlyne

Daug metų didžiausia problema buvo užmirkstantis sklypas. Ją pavyko įveikti tik išasfaltavus gatvę ir įrengus lietaus surinkimo sistemą. Šalia esantis tvenkinukas išsiliedavo iš kraštų iki pat namo slenksčio. „Čia visur labai aukšti gruntiniai vandenys. Per du kastuvus – vanduo. Kai gavome sklypą, vadinome jį varlynu. Kiek suvežta žemių, sunku suskaičiuoti“, – pasakojo Irena. Vienintelis būdas pasisodinti norimų daugiamečių gėlių – formuoti kalveles. Tada neužmirkdavo augalų šaknys. Iki šiol mergina dėkinga Širvintų rajono žemės skyriaus vedėjai Marytei Kmitienei, išgirdusiai pagalbos šauksmą ir skyrusiai lėšų Ramunių gatvės melioracijai. Būtent M.Kmitienė ir patarė apsilankyti pas Adžgauskus, nes ūkiškai gyvenanti šeima tvarkosi išskirtinai atsakingai ir gražiai.

Numylėtosios hortenzijos

Įspūdingiausiai 26 numeriu pažymėtas namas atrodo nuo vasaros pradžios, kai pradeda žydėti hortenzijos. Draugauti Irena su jomis pradėjo jau 1985 m. sodininkų bendrijoje. „Pirmą rausvažiedę hortenziją pirkau Musninkuose pas žinomą jų augintoją Juozą Krūminą. Vėliau pati jų pridauginau sau ir draugams. Dabar savo gyvenimo neįsivaizduoju be šių augalų“, – sakė Irena. Kadangi šiuo metų laiku hortenzijos, kaip ir kiti augalai, yra ramybės būsenos, ėjome į rūsį pažiūrėti, kaip atrodo Irenos numylėtinės. „Vienintelis būdas išlaikyti hortenzijas per žiemą yra sunešti jas į rūsį. Esu bandžiusi dangstyti augančias lauke, bet įsitikinau, kad patikimiau auginti vazonuose, kuriuos gali pastatyti kur nori. Vos tik nužydėjusios jos pradeda krauti žiedus kitiems metams. Jei jie nušals, galėsime džiaugtis tik lapais“, – perspėjo pašnekovė. Vazone trejus metus paaugintas hortenzijas ji skirsto į tris ar keturis dalis. Įsigijusiems jos padaugintų hortenzijų moteris išsamiai paaiškina, kaip gėles prižiūrėti, tačiau vis tiek ne visi sugeba jas išsaugoti.

INFOTEKSTAS

Irenos Adžagauskienės patarimai hortenzijų augintojams

*Žiemą gėles laikyti ne žemesnėje nei 7 laipsnių šilumos temperatūroje.

*Jei rūsys sausas, augalus būtina retkarčiais palaistyti, kad neperdžiūtų.

*Kovo mėnesį, kai tik prasideda vegetacija, hortenzijas reikia išnešti į šiltnamį.  Pumpurai turi gauti šviesos, nes kitaip krūmas nežydės.

*Jei šiltnamis nešildomas, krūmą per šalnas nakčiai būtina dangstyti.

*Pasibaigus šalnoms, augalą neškite į lauką. Jei krūmas didelis, jį reikia išgenėti, tada bus didesni žiedai.

*Tręšti hortenzijas reikia kas 10 dienų. Puikiai tinka raugintas mėšlas. Jei jo neturite, naudokite specialiai hortenzijoms skirtas trąšas.

*Auginant vazonuose hortenzijas reikia laistyti kasdien. Lėkštelėje po vazonu visada turi būti vandens.

 *Hortenzijos mėgsta ryto saulę. Iš  pietinės pusės turi kristi šešėlis.