Profesionalai perspėja, kad sumaniusieji įsigyti paruoštą auginti ar ketinantieji patys įsiskiepyti naujų veislių į savame kieme augantį vaismedį, turėtų pasidomėti tokio sumanymo įgyvendinimo subtilybėmis.

Ims pavyzdį iš kaimyno

„Šį rudenį kaimynų sode puikiai derėjo ypatinga obelaitė. Joje įskiepytos net penkios skirtingos obelų veislės. Todėl ant vienos šakos kabojo raudonšoniai, ant kitos – geltoni, o ant trečios – dryžuoti obuoliai. Su kaimynais gerai sutariame, tad paprašėme ir mums perskiepyti kelias obelis. Labai nustebome sužinoję, kad obelį jie pirko jau įskiepytą. Kitais metais būtinai tokią įsigysime. Tik neramu, ar toks medis gerai augs, ar atlaikys šaltas žiemas“, – baiminosi Žygimantas iš Širvintų rajono.

Vyriškis tikino bandęs į seną obelį įskiepyti naujų veislių, bet skiepai neprigijo. Tad kitais metais kviesis sodininką profesionalą, kuris įskiepytų ne vieną, o kelis vaismedžius. Anot jo, tikras vargas, kai obelys dera vos ne vienu metu, o derliaus nėra, kur dėti.

Eksperimentai nenuvylė

„Brolių Vrubliauskų medelyno“ savininkas Edmundas Vrublevskis vienas pirmųjų prieš keletą metų pradėjo prekiauti medeliais, kuriuose įskiepytos kelios veislės.

„Sodininkaujame jau seniai. Augome kieme, kur buvo ne vienas skiepytas vaismedis. Kai apsigyvenome sostinės pašonėje, prie Nemečinės plento, prieš 23 metus mažame sklype norėjosi turėti visko. Tada įskiepijom ne vieną vaismedį. Skiepijome ne tik vaismedžius, bet ir dekoratyvinius medžius: gudobeles, kad žydėtų baltai ir raudonai, klevus, kad lapija būtų raudona ir margalapė, rojaus obelaites, kad viena šaka apsipiltų baltais, kita – raudonais, o trečia – rausvais žiedais, – vardijo pašnekovas. – Eksperimentavome su slyvomis, trešnėmis, abrikosais, agrastais ir net serbentais. Medelyne jau buvo sukaupta didelė augalų kolekcija, tad eksperimentavome skiepydami senąsias veisles su naujausiomis, vasarines su žieminėmis.“ Labai greitai abu su broliu Romas įsitikino, kad pasirinko teisingą kelią. Rezultatai pranoko lūkesčius, nes eksperimentai nenuvylė. Šeimos medelius žmonės pradėjo sodinti ne tik vaikui gimus, bet ir kitomis prasmingomis progomis.

Žemaūgiai vaismedžiai netinka

„Šeimos medžiu pasirinkus vaismedį, reikia tvirtesnio ir šalčiui bei ligoms atsparesnio poskiepio. Jei norima, kad augalu džiaugtųsi kelios kartos, gali būti ir aukštaūgė obelis. Šeimos medžiui netinka žemaūgiai vaismedžiai, nes jie trumpaamžiai, gyvena vos 15–18 metų. Tokie medeliai atrodo gražiai, bet ant jų uždera nedaug vaisių. Geriausiu atveju 10–15 kilogramų. Be to, jiems reikia atramos. Koks gi šeimos medis, jei jį reikia ramstyti? – šypsodamasis klausė Edmundas. – Populiariausios vidutinio aukščio obelys, nes jas patogu prižiūrėti. O derliaus, įskiepijus tinkamas veisles, galima turėti nuo liepos pabaigos iki spalio pabaigos.“ Tokie vaismedžiai, anot sodininko, žavi ne tik skaniais obuoliais, bet ir žiedais, nes ant kiekvienos šakos jie kitokios spalvos. Tik būtina žinoti, kad negalima skiepyti labai augių veislių, tokių kaip ‘Ananasinė‘. Atvykusiems į Vrubliauskų medelyną pirkti ar konsultuotis, visada paaiškinama, kad negalima rinktis įskiepijimui šalčiui neatsparių ar rauplėmis sergančių veislių. Prašantieji ‘Jona Gold‘ veislės nustemba sužinoję, kad per sezoną ją reikės 16 kartų purkšti, o pirmą šaltesnę žiemą, šaka su šia veisle nušals. Klysta manantieji, kad prekybos centre nusipirktos veislės obuolių galima užsiauginti patiems.

Kriaušė arba kazokinis kadagys

Vrubliauskai pataria grįžti prie senų, laiko patikrintų veislių, tokių kaip ‘Serenka‘,‘Antaniniai‘,‘Grabšteinai‘. „Galima auginti ir naujas desertines veisles. Tik būtina pasirinkti tokias, kad nereikėtų du kartus per savaitę apie medelį lakstyti su purkštuvu“, – sakė Edmundas.

Jei šeimos medžiu pasirenkama kriaušė, sodininkas patarė iš sodo iškasti kazokinį kadagį. Jei ne, vaisiai pus, nes kazokiniame kadagyje žiemoja kriaušinės gleivėtrūdės sukėlėjai – sporos. Jos pavasarį patenka ant kriaušių lapų. Apsikrėtusio šia liga medžio vaisių, anot Edmundo, neteks ragauti, nes jie visi supus. Nebent būtų nuolat intensyviai purškiama fungicidais. Beje, kelių veislių kriaušė ne mažiau vertinga nei obelis.

Derlius garantuotas

Kitas šeimos medžio pranašumas yra tai, kad jis gerai derės, nes skiepijant galima parinkti veisles dulkintojas. Tai ypač svarbu trešnėms ir slyvoms. „Savidulkės veislės taip pat dera geriau, kai apdulkinamos kitos veislės žiedadulkėmis. Bičių ir kamanių mažai, jos nespėja aplankyti kiekvieno žiedo, o kai nuo vienos šakos ant kitos krenta žiedadulkės – derlius garantuotas“, – tikino E.Vrublevskis.

Augindami kelių veislių medelį, pasak jo, išvengsime derliaus pertekliaus, nereiks jo pūdyti, versti į komposto duobę, nes kiekvieną mėnesį vaisius sunokins vis kita šaka. Tad nuolat galima bus mėgautis skirtingo skonio vaisiais.

Gal mičiurinas užaugs

Šeimos medelis gražiai atrodys, jei proporcingai šakosis. Tad broliai Vrublevskai visada patars, kaip tinkamai genėti. „Tokie medžiai ypač tinka turintiesiems nedidelį sklypą ir mėgstantiesiems savo pačių ekologiškai užaugintus vaisius. Nepamirškite, kad matydami tokį vaismedį vaikai gali susidomėti biologija. Ką žinai, gal užaugs naujas mičiurinas. Anglijoje vienas sodininkas tapo tikra įžymybe, nes sugebėjo į vieną vaismedį įskiepyti 200 veislių. Ekskursijos važiuoja pasižiūrėti to medžio“, – linksmai pasakojo sodininkas, jau seniai nebeskaičiuojantis, kiek medžių paskiepijo, kiek eksperimentavo, kol įsitikino, kas gerai, o kas ne.

Zuikiams patinka brangūs ir vertingi

Artėjant žiemai šeimos medelius, kaip ir kitus jaunus vaismedžius, jis pataria rūpestingai apsaugoti nuo kiškių. „Ne kartą girdėjome, kad ilgaausiai pirmiausia apgraužia itin vertingus ir brangius vaismedžius, o paskui imasi kitų, ne tokių skanių. Jei medelis pasodintas šiais metais, ant šaknų būtinai užberkite porą kibirų durpių. To nepadarius, jei žiema bus besniegė, vaismedis gali pašalti“, – patarė Edmundas..