Vertingesni už svogūnų laiškus

Pavasarį daugiamečiai česnakai yra nepakeičiama žalumyninė daržovė, vienas pirmųjų vitaminų šaltinių. Pirmas laiškų derlius imamas jau balandžio pabaigoje–gegužės pradžioje. Uždengus lysvę daržo danga, pirmą derlių galima paankstinti net iki dviejų savaičių. Per vegetaciją imami keturi ar penki laiškų derliai.

Lietuvos sodininkystės ir daržininkystės instituto duomenimis, vienoje vietoje daugiamečiai česnakai gali augti šešerius metus ir ilgiau. Jų biocheminė sudėtis vertingesnė nei svogūnų: gausu vitamino C, karotino, cukrų, baltymų, fi toncidų.

Yra iš ko rinktis

Laiškinių česnakų (Alium schoenoprasum L.) (dar vadinamų tribuliniais svogūnais) laiškai ploni, svogūnėliai – po vieną ar kelis išaugę iš trumpų šakniastiebių. Žiedynas rutuliškas, daugiažiedis, apyžiedžio lapeliai violetiškai rožiniai. Yra keli šių česnakų porūšiai, besiskiriantys laiškų vešlumu, žiedų forma. Augalai puikiai pakelia šalnas ir žiemos šalčius, atsparūs ligoms bei kenkėjams.

Lenktagalvių česnakų (Allium nutans L.) (dar vadinamų gleivėtaisiais česnakais, narcizalapiais svogūnais) lapai plokšti, panašūs į narcizų, platūs, po 6–8 prisitvirtinę prie stiebo pagrindo. Yra porūšiai platesniais ir siauresniais, mažiau sultingais lapais. Žiedynas rutuliškas, daugiažiedis. Žiedai violetiškai rusvi arba balzganai rausvi.

Kad nesumažėtų laiškų derlius, pradėjusius formuotis žiedpumpurius patartina išskinti. Kaip ir laiškiniai česnakai, lenktagalviai yra atsparūs šalčiams, ligoms ir kenkėjams.

Laiškai, ypač plačialapiai, išsiskiria švelniu skoniu ir biochemine sudėtimi. Pirmaisiais auginimo metais galima vartoti maistui kaip porus – visą augalą. Dvejų trejų metų kereliai tinka želdinti žiemą.

Tuščialaiškiai česnakai (Alium fi stulosum L.) (dar vadinami žieminiais svogūnais) mažiau atsparūs netikrajai miltligei. Sodininkystės ir daržininkystės institute 2005 m. sukurta pirma lietuviška laiškinių česnakų veislė ‘Aliai‘.

Daržuose auginami ir kampuotieji česnakai (Allium angulosum). Jų aptinkama augančių natūraliai – tai nykstantys, į Lietuvos raudonąją knygą įrašyti augalai.

Produktyviausi – trečiais metais

Sodininkystės ir daržininkystės instituto mokslo darbuotojos Nijolės Maročkienės tyrimų duomenimis, visų rūšių daugiamečiai laiškiniai česnakai produktyviausi trečiais augimo metais.

Padalijus kerelius, pirmais metais aukščiausi užaugo tuščialaiškio ir laiškinio česnako (53 ir 51 cm) laiškai, antrais metais augimu kitus pralenkė kampuotasis česnakas (58 cm), o trečiais – tuščialaiškis česnakas (66 cm).

Daugiausia laiškų kere suformavo laiškiniai česnakai ‘Aliai‘ (atskirais metais laiškų skaičius kere įvairavo nuo 51 iki 237 vnt.), mažiausiai – tuščialaišis česnakas. ‘Aliai‘ laiškai, palyginti su kitais, ploniausi ir ilgiausi, formavo daugiausia žiedynų.

Žiupsnelis patarimų

Daugiamečiai česnakai dauginami sėjant tiesiai į dirvą, daigais arba dalijant kerelius. Sėklos sėjamos anksti pavasarį, kai tik galima paruošti dirvą, 50–60 cm tarpueiliais. Auginant daigais, sėjama kovo pabaigoje ar balandžio pradžioje į dėžutes. Daigai sodinami paprastajai ievai pražydus 50–60×30 cm atstumais. Vegetatyviai dauginti tinka trejų metų kereliai. Jie suskirstomi po du tris svogūnėlius ir sodinami tokiais pat atstumais kaip daigai.

Pasėlis retinamas, kai susiformuoja 2–3 laiškai. Tarp augalų paliekami 30 cm atstumai. Pasėlį išretinus (daigams ar dalytiems kereliams prigijus) papildomai tręšiama azoto trąšomis. Augalai tręšiami ir po kiekvieno laiškų derliaus ėmimo, taip pat rudenį ir pavasarį.

Janina Augulytė