Atsparūs ligų sukėlėjai

Net ir tada, kai susirgusių gyvulių ligos sukėlėjai tie patys, ne visada naudojamas antibiotikas slopina ligą. Viskas priklauso nuo bakterijų gyvavimo laikotarpio, nes jos gali labai greitai pakeisti arba net perduoti savo genetinę struktūrą ar apsikeisti ja, todėl gyvuliai gali užsikrėsti antibiotikams atspariomis bakterijomis (per gyvūnus ar gyvūninius produktus) ir tuomet gydymas yra sunkus.

Kad gydymas antibiotikais būtų tikslingas, prireikus laboratorijose reikėtų ištirti pieno mėginius, pvz., nustatant mastito sukėlėjų jautrumą antibiotikams. Nustačius ligų sukėlėjus, daromos antibiogramos, t. y. laboratoriniai tyrimai išauginto mikrobo (ligos sukėlėjo) atsparumui (jautrumui) antibiotikams nustatyti.

Nusilpusi imuninė sistema

Bakterijoms iš sergančių gyvulių organizmo pašalinti reikia stiprios imuninės sistemos. Medžiagų apykaitos sutrikimai, pavyzdžiui, ketozė, acidozė, gali susilpninti imunitetą. Pasitaiko, kad laboratorijoje nustačius mikrobo jautrumą antibiotikui ir skyrus vaistų, vis dėlto nesulaukiama sėkmingo gydymo rezultato. Tačiau atlikti tyrimai, pavyzdžiui, laisvųjų riebalų rūgščių kiekio, kepenų fermentų rodiklių nustatymas, suteikia naudingos informacijos apie medžiagų apykaitą ir organizmo imuninės sistemos būklę.

Naudojamos per mažos dozės

Antibiotikų koncentracija skirtinga, todėl jos ne visada pakanka ligų sukėlėjams sunaikinti. Taip susiformuoja atsparumas tam tikram antibiotikui, nes „stipriausios“ bakterijos išgyvena, o likusieji mikroorganizmai turi pakankamai laiko „išmokti“ apsisaugoti nuo antibiotikų. Taigi visada pravartu laikytis informaciniame lapelyje nurodytų vaistų dozių ir vadovautis veterinarijos gydytojo patarimais.

Per trumpas gydymo laikotarpis

Jei antibiotikų vartojimas nutraukiamas per anksti, kai kurios bakterijos išgyvena ir iš naujo sukelia gydytos ligos protrūkį. Todėl svarbu, atsižvelgiant į klinikinius požymius, išlaikyti pakankamai didelę vaisto koncentraciją organizme. Antibiotikus pakeisti kitais galima tik po 48 valandų.

Naudojama klaidingai

Antibiotikas gali neveikti, jei nepasiekia infekcijos vietos, pavyzdžiui, jei antibiotikas, skirtas tešmeniui, švirkščiamas į raumenis.

Suaugusių galvijų gydymas girdomais su vandeniu ar sušeriamais su pašaru antibiotikais neefektyvus, nes vaisto veiksmingumas prieskrandyje labai sumažėja, be to, antibiotikai neigiamai veikia prieskrandžio mikroflorą.

Netinkamas veikliosios medžiagos parinkimas

Jei ligos sukėlėjas neturi veikimo taško, antibiotikas yra neveiksmingas, pvz., jei bakterijos neturi sienelės, o antibiotiko veikimas pasireiškia būtent į ją (štai penicilinas slopina bakterijų sienelės sintezę), tuomet veiklioji medžiaga naudojama netikslingai.

Antibiotikų vartojimo procedūra

Norint sumažinti ligos sukėlėjų atsparumą antibiotikams, juos reikėtų naudoti tik bakterijų sukeltoms ligoms gydyti. Svarbu:

• pasirinkti optimalią gydymo trukmę;
• numatyti tinkamą antibiotikų dozę;
• teisingai parinkti veikliąsias medžiagas.

Kadangi antibiotikai skiriami išrašius receptą, tik veterinarijos gydytojas gali priimti sprendimą dėl tinkamo jų naudojimo. Atlikus išsamius gyvulių tyrimus ir išklausius veterinarinio gydymo instrukcijų, gyvulių augintojas gali gydyti pats. Gydant pakartotinai ar užsitęsusias ligas (pvz., mastitą), būtina atlikti reguliarius tyrimus, t. y. antibiogramą!

Sumažinus ligas skatinančius veiksnius, t. y. užtikrinus geras laikymo sąlygas, tinkamą vėdinimą, vakcinaciją, antibiotikų naudoti reikės gerokai mažiau.

Pagal užsienio spaudą parengė
 Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos Utenos r. biuro gyvulininkystės konsultantė Laura Kozmenienė

agroakademija.lt